Byla T‑286/09

(ištraukų skelbimas)

Intel Corp.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija — Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi — Centrinių procesorių rinka — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimas — Nuolaidos už lojalumą — „Nepaslėpti“ apribojimai — Piktnaudžiavimo kvalifikavimas — Tokio pat produktyvaus konkurento analizė — Tarptautinė Komisijos kompetencija — Komisijai tenkanti pareiga atlikti tyrimą — Ribos — Teisė į gynybą — Gero administravimo principas — Bendra strategija — Baudos — Vienas tęstinis pažeidimas — 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės“

Santrauka – 2014 m. birželio 12 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Prie ieškinio pridėti dokumentai – Daiktinio įrodymo ar dokumento apimtis – Atskirų dalių pateikimas – Leistinumas – Reikalavimas pateikti kanceliarijai visą dokumentą – Apimtis – Nesilaikymas – Galimybė ištaisyti

   (Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 5 dalis)

2. Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas

   (ES 6 straipsnio 2 dalis; EB 82 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 48 straipsnio 1 dalis)

3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo būdas – Rėmimasis įrodymų visetu – Taikymas procedūroje dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi

   (EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)

4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo būdas – Rėmimasis įrodymų visetu – Įrodomosios galios laipsnis, reikalingas atskiriems įrodymams – Įmonių, ginčijančių pažeidimo faktą, įrodinėjimo pareigos

   (EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

5. Dominuojanti padėtis – Dominuojančią padėtį užimančios įmonės suteiktos nuolaidos – Trys nuolaidų kategorijos – Nuolaidos už kiekį – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Nuolaidos, galinčios daryti lojalumą formuojantį poveikį – Piktnaudžiaujamas pobūdis – Vertinimo kriterijai

   (EB 82 straipsnis)

6. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Piktnaudžiaujamas, kurį lemia šios nuolaidų sistemos pobūdis – Galimybė riboti konkurenciją ir išstūmimo poveikis – Neišvengiamos prekybos partnerės vaidmuo – Vertinimas – Pareiga išanalizuoti bylos aplinkybes – Nebuvimas – Nesvarbios aplinkybės

   (EB 82 straipsnis)

7. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Piktnaudžiaujamas, kurį lemia šios nuolaidų sistemos pobūdis – Galimybė apriboti konkurenciją ir išstūmimo poveikis – Tokio pat produktyvaus konkurento analizė

   (EB 82 straipsnis)

8. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – „Nepaslėpti“ apribojimai – Numatymas atlikti mokėjimus kaip atlygio už prekybos konkurento produktu apribojimus – Piktnaudžiaujamas pobūdis dėl siekiamo tikslo – Galimybė apriboti konkurenciją

   (EB 82 straipsnis)

9. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Teritorinė taikymo sritis – Komisijos kompetencija – Leistinumas pagal viešąją tarptautinę teisę – Veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama, įgyvendinimas arba apibrėžtas poveikis EEE – Alternatyvūs būdai – Iš karto atsirandančio, esminio ir numatomo poveikio kriterijus – Vertinimas – Atsižvelgimas į tai, kad šiuos veiksmus atliko dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientas – Leistinumas

   (EB 82 straipsnis)

10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Terminas rašytinėms pastaboms pateikti – Pavėluotai pateiktas prašymas surengti išklausymą – Teisės praradimas praleidus terminą – Pareiga surengti išklausymą – Nebuvimas

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 33 straipsnio 1 dalies c punktas; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 10 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnis)

11. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Dalykas – Gynybai naudingi dokumentai – Tik Komisijos atliktas vertinimas – Neleistinumas – Pareiga suteikti galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga – Taikymas vidaus arba konfidencialiems dokumentams

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 15 straipsnio 2 dalis)

12. Konkurencija – Administracinė procedūra – Gero administravimo principas – Stropumo ir nešališkumo pareiga – Komisijos pareiga gauti tam tikrus dokumentus tiriamos įmonės prašymu – Sąlygos

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos reglamentas Nr. 773/2004)

13. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Formalios išimtinumo sąlygos nebuvimas – Įrodinėjimo būdas – Kliento vidinės prognozės – Leistinumas – Sąlyga

    (EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

14. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos diskrecija – Teisė gauti parodymus – Pareiškimai, susiję su tyrimo dalyku – Formalių apklausų ir neformalių pokalbių skirtumas – Pasekmės – Pareiga užfiksuoti per susitikimus ar pokalbius telefonu padarytus pareiškimus – Sąlygos

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnio 1 ir 3 dalys)

15. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Įrodinėjimo būdas – Trečiosios įmonės, kuri yra dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientė, pareiškimas – Įrodomoji galia

    (EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

16. Konkurencija – Baudos – Keli pažeidimai – Vienos baudos skyrimas – Leistinumas – Komisijos pareiga atskirai atsižvelgti į įvairius piktnaudžiavimo veiksnius – Nebuvimas

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

17. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys – Šiuo straipsniu Komisijai suteikta diskrecija – Komisijos priimtos naujos baudų apskaičiavimo gairės – Bausmių teisėtumo ir teisinio saugumo principų pažeidimas – Nebuvimas

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

18. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Padarymas tyčia arba dėl aplaidumo – Sąvoka – Dominuojančią padėtį užimanti įmonė, atliekanti veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama suteikiant nuolaidas už išimtinumą ir nustatant „nepaslėptus“ apribojimus – Įtraukimas

    (EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

19. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teismo atliekama Komisijos sprendimų konkurencijos bylose kontrolė – Teisinė ir faktinė teisėtumo ir neribotos jurisdikcijos kontrolė – Pažeidimas – Nebuvimas

    (SESV 261 straipsnis ir SESV 263 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 52 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

20. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Vienodo požiūrio principas – Komisijos sprendimų praktika – Konsultacinis pobūdis

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)

21. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Privalomo arba išsamaus kriterijų sąrašo nebuvimas – Komisijai suteikta diskrecija vertinti – Atsižvelgimas į konkretų pažeidimo poveikį rinkai – Apimtis

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 22 punktas)

1.  Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl daiktinio įrodymo ar dokumento apimties prie procesinio dokumento pridedamos tik jo dalys, Teismo kanceliarijai perduodamas visas daiktinis įrodymas ar dokumentas arba visa jo kopija.

   Tačiau šiame straipsnyje nereikalaujama, kad kanceliarijai taip pat būtų pateikti visi kiti dokumentai, į kuriuos daroma nuoroda prie procesinio dokumento pridėtame dokumente.

   Be to, net jei šią nuostatą reikėtų aiškinti taip, kad ja šalys įpareigojamos pateikti kanceliarijai išsamią kiekvieno dokumento, kurio dalis jos pateikia procesinio dokumento prieduose, versiją, šios pareigos pažeidimą bet kuriuo atveju būtų galima ištaisyti.

   (žr. 53, 55, 57 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 62, 63 punktus)

3.  Nors per procedūrą dėl konkurencijos taisyklių pažeidimų būtina, kad Komisija pateiktų tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių visišką įsitikinimą, kad pažeidimas buvo padarytas, kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus dėl kiekvieno pažeidimo elemento. Pakanka, kad šiuos reikalavimus bendrai atitiktų įrodymų visetas, kuriuo remiasi institucija, kaip buvo nuspręsta dėl EB 81 straipsnio įgyvendinimo. Šis principas taip pat taikomas bylose, susijusiose su EB 82 straipsnio įgyvendinimu.

   (žr. 64 punktą)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 65–67, 542, 1525, 1528, 1529, 1547 punktus)

5.  Konkurencijos bylose tai, kad rinkoje dominuojančią padėtį užimanti įmonė nustato pirkėjams pareigą arba reikalauja pasižadėti visiškai arba didele dalimi tenkinti savo poreikius įsigyjant produkciją išimtinai iš minėtos įmonės – net jeigu ji tai daro pirkėjų prašymu, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį, nepaisant to, ar atitinkama pareiga yra nustatyta be kitų sąlygų, ar už ją suteikiama nuolaida. Taip pat yra ir tuo atveju, kai minėta įmonė, nesusaistydama pirkėjų formalia pareiga, pagal su tais pirkėjais sudarytus susitarimus arba vienašališkai taiko nuolaidų už lojalumą sistemą, t. y. nuolaidas, susietas su sąlyga, kad klientas visą arba didelę dalį jam reikalingos produkcijos, nesvarbu, ar jo pirkimo suma yra didelė, ar maža, įsigis tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės.

   Kalbant apie dominuojančią padėtį užimančios įmonės nuolaidų taikymo kvalifikavimą kaip piktnaudžiavimą, galima skirti trijų kategorijų nuolaidas.

   Pirma, kiekybinių nuolaidų (nuolaidos už kiekį) sistemos, susijusios išimtinai su pirkimo apimtimi iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės, paprastai laikomos neturinčiomis EB 82 straipsnyje draudžiamo ribojamojo poveikio. Jei tiekiamo kiekio padidėjimas pasireiškia mažesnėmis tiekėjo sąnaudomis, šis iš tikrųjų turi teisę savo klientui suteikti nuolaidą nustatydamas palankesnę kainą. Taigi nuolaidos už kiekį turi atspindėti dominuojančią padėtį užimančios įmonės našumo augimą ir masto ekonomiją.

   Antra, yra nuolaidų, kurių taikymas susietas su sąlyga, kad klientas visą arba didelę dalį jam reikalingos produkcijos įsigis tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės. Tai „lojalumo nuolaidos, kaip jos suprantamos teismo praktikoje, suformuluotoje Sprendimu Hoffmann La Roche“, kitaip vadinamos „nuolaidomis už išimtinumą“. Ši kategorija neapsiriboja nuolaidomis, susietomis su 100 % pirkimo sąlyga, ji taip pat apima nuolaidas, susijusias su sąlyga, kad klientas didelę jam reikalingos produkcijos dalį perka iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės. Tokios nuolaidos už išimtinumą, kurias taiko dominuojančią padėtį užimanti įmonė, neatitinka neiškreiptos konkurencijos bendrojoje rinkoje siekio, nes jos, išskyrus išimtines aplinkybės, grindžiamos ne ekonominiu sandoriu, pateisinančiu šią finansinę naudą, bet veikiau yra skirtos panaikinti arba apriboti pirkėjo galimybę pasirinkti tiekimo šaltinius ir neleisti į rinką patekti kitiems gamintojams.

   Trečia, yra kitos nuolaidų sistemos, kai finansinės paskatos suteikimas nėra tiesiogiai susietas su sąlyga pirkti tik arba beveik tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės, tačiau pagal jas nuolaidų taikymo mechanizmas taip pat gali daryti lojalumą formuojantį poveikį. Prie šios nuolaidų kategorijos visų pirma priskiriamos nuolaidų sistemos, priklausomos nuo individualių pardavimo tikslų pasiekimo, ir tai nėra nuolaidos už išimtinumą, nes jos nesiejamos su jokiu išimtinumo įsipareigojimu arba tam tikro reikalingo produkcijos kiekio įsigijimu iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės. Siekiant patikrinti, ar tokių nuolaidų taikymas reiškia piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, reikia įvertinti visas aplinkybes, visų pirma nuolaidos taikymo kriterijus ir sąlygas, ir patikrinti, ar šia nuolaida, suteikiant ekonomiškai nepagrįstą naudą, siekiama atimti arba apriboti pirkėjo galimybę pasirinkti savo tiekimo šaltinius, neleisti konkurentams patekti į rinką ar sustiprinti dominuojančią padėtį iškreipiant konkurenciją.

   (žr. 72–78 punktus)

6.  Konkurencijos bylose nuolaidos už išimtinumą kvalifikavimas kaip piktnaudžiavimo nepriklauso nuo bylos aplinkybių analizės, kuria siekiama įrodyti galimą išstūmimo poveikį.

   Pagal teismų praktiką vertinti visas aplinkybes būtina tik tada, kai nuolaidos gali daryti lojalumą formuojantį poveikį, o ne nuolaidų už išimtinumą atveju. Šį požiūrį pateisina tai, kad nuolaidos už išimtinumą, kurias suteikia dominuojančią padėtį užimanti įmonė, dėl savo pobūdžio gali riboti konkurenciją.

   Nuolaidoms už išimtinumą būdinga galimybė susieti klientus su dominuojančią padėtį užimančia įmone. Tai, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė suteikia nuolaidą kaip atlygį už kliento išimtinį visos jam reikalingos produkcijos ar didelės jos dalies pirkimą iš šios įmonės, reiškia, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė suteikia finansinę naudą, kuria siekia sukliudyti klientams pirkti iš konkuruojančių gamintojų. Taigi nebūtina nagrinėti bylos aplinkybių siekiant nustatyti, ar šia nuolaida siekta sukliudyti klientams pirkti iš konkurentų. Išstūmimo poveikis atsiranda ne tik tuomet, kai konkurentams tampa neįmanoma patekti į rinką, bet ir kai į ją tampa sunkiau patekti. Dominuojančią padėtį užimančios įmonės suteikta finansinė paskata, skirta paskatinti klientą nepirkti sau reikalingos produkcijos dalies, kuriai taikoma išimtinumo sąlyga, iš šios įmonės konkurentų dėl savo pobūdžio gali apsunkinti šių konkurentų galimybę patekti į rinką. Tokios paskatos buvimas nepriklauso nuo klausimo, ar nuolaida iš tikrųjų yra sumažinama arba panaikinama pažeidus išimtinumo sąlygą, kuri nustatyta ją taikant. Iš tiesų šiuo atžvilgiu pakanka, kad dominuojanti įmonė sudarytų klientui įspūdį, kad taip būtų. Svarbios yra aplinkybės, kurių klientas galėjo tikėtis pateikdamas užsakymus, remdamasis tuo, ką jam nurodė dominuojančią padėtį užimanti įmonė, o ne faktinė šios įmonės reakcija į kliento sprendimą pakeisti savo tiekimo šaltinį.

   Be to, stipriai dominuojančiai padėčiai būdinga tai, kad esminei paklausos daliai nėra tinkamų dominuojančią padėtį užimančios įmonės tiekiamo produkto pakaitalų. Taigi dominuojančią padėtį užimantis tiekėjas labai dažnai yra neišvengiamas prekybos partneris. Neišvengiamo prekybos partnerio padėtis nulemia situaciją, kai klientai bet kuriuo atveju dalį jiems reikalingos produkcijos (neginčijama dalis) perka iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės. Taigi dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentas negali konkuruoti dėl visiško kliento aprūpinimo ir gali konkuruoti tik dėl jo paklausos dalies, viršijančios neginčijamą dalį (ginčijama dalis). Taigi ginčijama dalis yra ta klientui reikalingos produkcijos dalis, kuri referenciniu laikotarpiu gali realiai atitekti dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentui. Kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė taiko nuolaidas už išimtinumą, konkurentui dėl to tampa sunkiau tiekti savo paties gaminius šios įmonės klientams. Iš tiesų, jeigu dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientas perka iš konkurento nepaisydamas visiško arba beveik visiško išimtinumo sąlygos, jis rizikuoja prarasti ne tik nuolaidas už vienetus, kuriuos perkėlė šiam konkurentui, bet ir visas nuolaidas už išimtinumą.

   Norint pateikti patrauklų pasiūlymą, dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentui nepakanka pasiūlyti patrauklias vienetų, kuriuos jis pats gali patiekti klientui, sąlygas, nes jis šiam klientui taip pat turi pasiūlyti kompensaciją už prarastą nuolaidą už išimtinumą. Kad pateiktų patrauklų pasiūlymą, konkurentas turi nuolaidas, kurias dominuojančią padėtį užimanti įmonė taiko visai arba beveik visai klientui reikalingai produkcijai, įskaitant neginčijamą dalį, paskirstyti vien ginčijamai daliai. Taigi dėl to, kad neišvengiama prekybos partnerė taiko nuolaidą už išimtinumą, konkurentui tampa struktūriškai sunkiau pateikti pasiūlymą už patrauklią kainą ir atitinkamai patekti į rinką. Nuolaidos už išimtinumą suteikimas leidžia dominuojančią padėtį užimančiai įmonei panaudoti savo ekonominę galią neginčijamai kliento paklausos daliai kaip svertą, siekiant užsitikrinti ir ginčijamą dalį, ir dėl to konkurentui tampa sunkiau patekti į rinką.

   Esant tokiai prekybos priemonei nebūtina atlikti konkretaus nuolaidų poveikio konkurencijai analizės ir įrodyti veiksmų, kuriais kaltina, bei konkretaus poveikio rinkai priežastinio ryšio.

   Galiausiai aplinkybė, kad rinkos dalys, kuriose dominuojančią padėtį užimanti įmonė suteikė nuolaidas už išimtinumą galėjo būti nedidelės, nereiškia, kad šios nuolaidos nėra neteisėtos, nes siekiant taikyti EB 82 straipsnį į „juntamo poveikio“ arba minimalios ribos kriterijus neatsižvelgiama. Be to, neprieinamos rinkos dalies klientai turi turėti galimybę pasinaudoti bet kokio lygio įmanoma konkurencija rinkoje, o konkurentai turi galėti laisvai konkuruoti pranašumais visoje rinkoje, o ne tik jos dalyje. Taigi dominuojančią padėtį užimanti įmonė negali pateisinti nuolaidų už išimtinumą taikymo tam tikriems klientams aplinkybe, kad jos konkurentai gali nevaržomi tiekti kitiems klientams. Be to, dominuojančią padėtį užimanti įmonė negali pateisinti nuolaidų taikymo klientui su beveik išimtinio aprūpinimo sąlyga tam tikrame rinkos segmente aplinkybe, kad kituose segmentuose šis klientas tebegali laisvai įsigyti jo poreikius tenkinančios produkcijos iš konkurentų.

   (žr. 80, 84–86, 88, 91–93, 103, 104, 116, 117, 132, 527 punktus)

7.  Atliekant ginčijamame sprendime galimybės nuolaidomis išstumti konkurentą, kuris yra toks pat produktyvus, kaip dominuojančią padėtį užimanti įmonė (as efficient competitor test arba „AEC kriterijus“), ekonominę analizę, kaip atspirties tašku remiamasi aplinkybe, kad toks pat produktyvus konkurentas, norintis gauti ginčijamą užsakymų, kuriuos iki tol tenkino dominuojančioji įmonė, neišvengiama prekybos partnerė, dalį, turi pasiūlyti klientui kompensaciją už nuolaidą už išimtinumą, kurią jis prarastų įsigijęs mažesnę dalį, nei apibrėžta pagal išimtinio arba beveik išimtinio tiekimo sąlygą. Taikant AEC kriterijų siekiama nustatyti, ar toks pat produktyvus konkurentas kaip dominuojančią padėtį užimanti įmonė, patiriantis tokių pačių kaip ji sąnaudų, tokiu atveju vis tiek gali jas padengti.

   Net tuo atveju, jei siekiant įrodyti galimą nuolaidų už išimtinumą antikonkurencinį poveikį būtina vertinti bylos aplinkybes, šio poveikio nebūtina įrodyti taikant AEC kriterijų. Šis kriterijus leidžia tik patikrinti hipotezę, kad patekti į rinką tapo neįmanoma, o ne atmesti galimybę, kad į ją tapo sunkiau patekti. Aišku, neigiamas rezultatas reiškia, kad tokiam pat produktyviam konkurentui tampa ekonomiškai neįmanoma užsitikrinti ginčijamą kliento paklausos dalį. Iš tiesų, kad pasiūlytų klientui kompensaciją už prarastą nuolaidą už išimtinumą, tas konkurentas būtų priverstas parduoti savo produktus už tokią kainą, kuri neleistų padengti net savo sąnaudų. Vis dėlto teigiamas rezultatas reiškia tik tai, kad toks pat produktyvus konkurentas gali padengti savo sąnaudas. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad nėra išstūmimo poveikio. Iš tiesų nuolaidų už išimtinumą mechanizmas vis tiek gali apsunkinti dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentų galimybę patekti į rinką, net jei toks patekimas ekonominiu požiūriu nėra neįmanomas.

   (žr. 141, 146, 150 punktus)

8.  Konkurencijos bylose dėl „nepaslėptais apribojimais“ vadinamų veiksmų, kuriuos sudaro tam tikromis sąlygomis numatyti atlikti mokėjimai dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientams tam, kad šie, vienaip ar kitaip, atidėtų, apribotų prekybą konkurento produktu ar jo atsisakytų, šiam konkurentui gali būti sunkiau patekti į rinką ir gali būti pakenkta konkurencijos struktūrai. Bet kurio tokio veiksmo įgyvendinimas yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį.

   Pirmiausia išstūmimo poveikis atsiranda ne tik tuomet, kai konkurentams tampa neįmanoma patekti į rinką, bet ir kai į ją tampa sunkiau patekti. Paskui taikant EB 82 straipsnį antikonkurencinio tikslo ir poveikio įrodinėjimas tam tikrais atvejais gali sutapti. Jei įrodyta, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė savo veiksmais siekia apriboti konkurenciją, šie veiksmai taip pat gali turėti tokį poveikį. Dominuojančią padėtį užimanti įmonė siekia antikonkurencinio tikslo, jeigu tikslingai trukdo prekiauti produktais, kuriuose įdiegtas konkretus konkurento produktas, nes vienintelis tikslas, kurį ji gali turėti taip elgdamasi, yra pakenkti šiam konkurentui.

   Galiausiai dominuojančią padėtį užimančiai įmonei tenka ypatinga atsakomybė nepakenkti veiksmingai ir neiškreiptai konkurencijai bendrojoje rinkoje, elgiantis kitaip, nei elgiamasi konkuruojant pranašumais. Tačiau numatymas atlikti mokėjimus klientams kaip atlygio už prekybos produktais su įdiegtu konkurentų produktu apribojimus aiškiai nepriskiriamas prie konkuravimo pranašumais.

   „Nepaslėpto“ apribojimo pripažinimas piktnaudžiavimu priklauso tik nuo galimybės riboti konkurenciją, todėl nereikia įrodyti nei konkretaus poveikio rinkai, nei priežastinio ryšio.

   (žr. 198, 201–207, 212 punktus)

9.  Konkurencijos bylose siekiant pateisinti Komisijos kompetenciją pagal viešąją tarptautinę teisę pakanka įrodyti arba veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama, apibrėžtą poveikį (t. y. iš karto atsirandantis, esminis ir numatomas), arba jų įgyvendinimą Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Taigi tai yra alternatyvūs, o ne kumuliatyvūs būdai.

   Komisija neprivalo įrodyti konkretaus poveikio buvimo, kad pateisintų savo kompetenciją pagal viešąją tarptautinę teisę. Komisija negali būti priversta laikytis pasyvios pozicijos, kai kyla grėsmė veiksmingos konkurencijos struktūrai vidaus rinkoje, todėl ji gali įsikišti ir tais atvejais, kai grėsmės neatsirado ar dar neatsirado.

   Siekiant išnagrinėti, ar veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama Sąjungoje, poveikis yra esminis, įvairių vieną tęstinį pažeidimą sudariusių elgesio apraiškų negalima nagrinėti atsietai. Atvirkščiai, pakanka, kad vienas pažeidimas, vertinant jį visą, galėtų daryti esminį poveikį. Įmonėms negalima leisti netaikyti konkurencijos taisyklių derinant kelias elgesio apraiškas, kuriomis siekiama to paties tikslo, jeigu kiekviena iš šių apraiškų atskirai negali sukelti esminio poveikio Sąjungoje, tačiau jos visos kartu gali tai padaryti.

   Be to, į rinkos struktūros pokyčius taip pat reikia atsižvelgti nustatant esminio poveikio buvimą EEE. Taigi ne tik konkurento pašalinimas gali paveikti konkurencijos struktūrą vidaus rinkoje, bet ir elgesys, galintis susilpninti vienintelį reikšmingą dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentą visame pasaulyje. Todėl galimą dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesio, dėl kurio jos konkurentui visame pasaulyje užkertamas kelias prie svarbiausių pardavimo kanalų, poveikį reikia laikyti esminiu dėl galimo poveikio veiksmingos konkurencijos struktūrai vidaus rinkoje.

   Beje, nagrinėjamų veiksmų įgyvendinimo Sąjungoje pakanka Komisijos kompetencijai pagal viešąją tarptautinę teisę pateisinti. Tuo atveju, jei piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pasireiškia finansinės paskatos suteikimu siekiant paskatinti dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientą atidėti tam tikro produkto, kuriame įdiegtas tokios įmonės konkurento produktas, pateikimą rinkai visame pasaulyje ir jei šią sąlygą, nuo kurios priklausė šios įmonės numatyti atlikti mokėjimai, jos klientas turėjo įgyvendinti visame pasaulyje, įskaitant EEE, būtų nenatūralu atsižvelgti tik į pačios dominuojančią padėtį užimančios įmonės atliktus veiksmus. Atvirkščiai, reikia atsižvelgti ir į tai, kad juos atliko jos klientas. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientas tam tikrą laiką nepardavė EEE tam tikro produkto, reikia laikyti „nepaslėpto“ apribojimo taikymu.

   (žr. 236, 243, 244, 251, 252, 268, 270, 273–275, 301, 305–307 punktus)

10.  Per administracinę procedūrą konkurencijos bylose įmonė, kuriai pagal Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos 12 straipsnį Komisija yra nusiuntusi pranešimą apie kaltinimus, dėl suėjusio termino netenka teisės į žodinį išklausymą, jei neprašo jo surengti per rašytinėms pastaboms pateikti nustatytą terminą.

    (žr. 323–326 punktus)

11.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 350–357, 623 punktus)

12.  Konkurencijos bylose Komisija turi nuspręsti, kaip ketina atlikti tyrimą ir kokius dokumentus jai reikia surinkti, kad susidarytų pakankamai išsamų bylos vaizdą. Todėl jos nereikia įpareigoti surinkti kuo daugiau dokumentų, siekiant įsitikinti, kad gavo visą galimą kaltę paneigiančią informaciją.

    Kai Komisija gauna prašymą surinkti tam tikrus dokumentus, ji turi diskreciją spręsti, ar reikia gauti šiuos dokumentus. Procedūros šalys neturi besąlyginės teisės reikalauti, kad Komisija gautų tam tikrus dokumentus, nes būtent ji, o ne atitinkamos įmonės sprendžia, kaip tirti bylą.

    Tam tikromis aplinkybėmis Komisija gali būti įpareigota gauti tam tikrus dokumentus tiriamos įmonės prašymu. Tačiau tokia pareiga Komisijai gali tekti tik išskirtinėmis aplinkybėmis.

    Taigi būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp Komisijos pareigos ištirti bylą stropiai ir nešališkai ir jos prerogatyvos nuspręsti, kaip ji ketina atlikti savo tyrimus ir panaudoti išteklius, kad veiksmingai užtikrintų konkurencijos teisės laikymąsi.

    Komisijos pareigai įmonės prašymu gauti tam tikrus dokumentus, be sąlygos pateikti atitinkamą prašymą per administracinę procedūrą, taikomos bent šios keturios kumuliacinės sąlygos.

    Pirma, tokiai pareigai taikoma sąlyga, kad atitinkama įmonė iš tikrųjų negali pati gauti nagrinėjamų dokumentų arba atskleisti jų Komisijai. Todėl atitinkama įmonė turi įrodyti, kad ėmėsi visų priemonių, kad gautų nagrinėjamus dokumentus ir (arba) leidimą juos panaudoti per Komisijos tyrimą.

    Antra, atitinkamai įmonei reikia kuo tiksliau identifikuoti dokumentus, kurių ji prašo Komisijos, o tai reiškia, kad ši įmonė turi bendradarbiauti.

    Trečia, Komisijos pareigai gauti tam tikrus dokumentus tiriamos įmonės prašymu taikoma sąlyga, kad nagrinėjami dokumentai tikriausiai yra labai svarbūs atitinkamos įmonės gynybai. Komisija turi diskreciją spręsti, ar tariamai kaltę paneigiančios informacijos svarba pateisina jos gavimą, ir gali, pavyzdžiui, atmesti prašymą remdamasi tuo, kad galimą kaltę paneigianti informacija susijusi su klausimais, kurie nėra esminiai išvadoms, būtinoms siekiant įrodyti pažeidimą.

    Ketvirta, Komisija gali atmesti prašymą, jeigu nagrinėjamų dokumentų yra neproporcingai daug, palyginti su jų galima reikšme atliekant tyrimą. Šiuo atžvilgiu Komisija prireikus gali atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamų dokumentų gavimas ir analizė gali iš esmės pavėlinti bylos tyrimą. Komisija turi teisę įvertinti prašomų dokumentų apimtį ir tai, kiek šių dokumentų gavimas ir ištyrimas pavėlins bylos tyrimą, palygindama su potencialia jų reikšme įmonės gynybai.

    (žr. 360–362, 371, 373–378, 380, 382 punktus)

13.  Konkurencijos bylose Komisija nepažeidžia teisinio saugumo principo, jei, esant nuolaidų už išimtinumą sistemai ir nesant formalios išimtinumo sąlygos, siekdama įrodyti šios įmonės elgesį ji atsižvelgia į dominuojančią padėtį užimančios įmonės kliento prognozes, jeigu šios prognozės nėra nepagrįstos.

    (žr. 521–523, 525 punktus)

14.  Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad per administracinę procedūrą konkurencijos bylose Komisija gali apklausti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, sutinkantį būti apklaustu, ir surinkti su tiriamuoju objektu susijusią informaciją. Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos 3 straipsnyje tokioms apklausoms taikomas reikalavimas laikytis tam tikrų formalumų.

    Vis dėlto reikia pripažinti, kad šių nuostatų taikymo sritis neapima visų pokalbių, susijusių su Komisijos atliekamo tyrimo dalyku. Iš tiesų reikia skirti Komisijos pagal minėtas nuostatas atliekamas formalias apklausas ir neformalius pokalbius.

    Komisija turi diskreciją spręsti, ar taikys pokalbiui Reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnyje nustatytus formalius reikalavimus. Minėtos nuostatos taikomos ne bet kokiam pokalbiui, susijusiam su tyrimo dalyku, o tik tais atvejais, kai Komisija siekia tikslo surinkti ir kaltę patvirtinančią, ir ją paneigiančią informaciją, kuria galėtų remtis kaip įrodymu savo sprendime užbaigti konkretų tyrimą.

    Jeigu Komisija savo sprendime ketina panaudoti kaltę patvirtinantį įrodymą, kurį gavo per neformalų pokalbį, ji turi leisti su juo susipažinti pranešimo apie kaltinimus adresatui, prireikus šiuo atžvilgiu parengdama rašytinį dokumentą, skirtą pridėti prie bylos medžiagos.

    Tačiau Komisija gali pasinaudoti informacija, gauta per neformalų pokalbį, visų pirma siekdama gauti patikimesnių įrodymų, kartu nepateikdama per neformalų pokalbį gautos informacijos atitinkamai įmonei.

    Pagal gero administravimo principą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, Komisija gali būti įpareigota užfiksuoti jai per susitikimus ar pokalbius telefonu padarytus pareiškimus. Komisijos pareigos užfiksuoti jos per susitikimus ar pokalbius telefonu gaunamą informaciją buvimas ir tokios pareigos pobūdis bei apimtis priklauso nuo šios informacijos turinio. Komisija privalo parengti tinkamą bylos medžiagą, su kuria gali susipažinti atitinkamos įmonės ir kuri susijusi su svarbiausiais tyrimo dalyko aspektais. Ši išvada taikytina visai informacijai, turinčiai tam tikrą reikšmę ir objektyvų ryšį su tyrimo dalyku, neatsižvelgiant į tai, ar ji paneigia, ar patvirtina kaltę.

    (žr. 613–617, 619, 620 punktus)

15.  Konkurencijos bylose nereikia nustatyti bendros taisyklės, pagal kurią trečiosios įmonės pareiškimo, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė elgėsi tam tikru būdu, niekada savaime nepakanka EB 82 straipsnio pažeidimą sudarantiems faktams įrodyti. Bendros taisyklės nustatymas yra laisvo įrodymų vertinimo principo išimtis. Jeigu įmonė pareiškia dalyvavusi EB 81 straipsnį pažeidžiančiame kartelyje, tokia taisyklė yra pateisinama, nes tiriama įmonė arba įmonė, kuri prašo Komisijos atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, gali būti linkusi sušvelninti savo pačios atsakomybę už pažeidimą ir pabrėžti kitų įmonių atsakomybę.

    Kitaip yra tuo atveju, kai pareiškimus daro trečioji įmonė, kuri iš esmės yra liudytoja. Kai neatrodo, kad trečioji įmonė yra kaip nors suinteresuota nepagrįstai apkaltinti dominuojančią padėtį užimančią įmonę, vien trečiosios įmonės pareiškimo iš principo gali pakakti pažeidimui įrodyti.

    (žr. 722–725 punktus)

16.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1564–1591 punktus)

17.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1598 punktą)

18.  Dėl klausimo, ar konkurencijos taisyklių pažeidimai padaryti tyčia arba dėl aplaidumo, ir todėl už juos gali būti skirta bauda pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, reikia pažymėti, kad ši sąlyga tenkinama, jeigu atitinkama įmonė negali nežinoti apie antikonkurencinį savo elgesio pobūdį, nepaisant to, ar ji žinojo, kad pažeidžia Sutarties konkurencijos taisykles.

    Įmonė suvokia savo veiksmų antikonkurencinį pobūdį, jeigu jai žinomos faktinės aplinkybės, kurios pateisina tiek dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje konstatavimą, tiek Komisijos vertinimą dėl piktnaudžiavimo tokia padėtimi.

    Kadangi Sąjungos teismai daug kartų smerkė dominuojančią padėtį užimančią įmonę už tai, kad ji vykdė veiksmus, pasireiškusius finansinių paskatų, priklausiusių nuo išimtinumo sąlygų, suteikimu, o „nepaslėptais“ apribojimais vadinamų veiksmų pripažinimas piktnaudžiavimu negali būti laikomas naujove, tokius veiksmus atliekanti dominuojančią padėtį užimanti įmonė negali nežinoti, kad jos elgesys yra antikonkurencinio pobūdžio.

    Kadangi įrodyta, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė įgyvendino bendrą antikonkurencinę strategiją ir kad stengėsi nuslėpti antikonkurencinį savo elgesio pobūdį, kiek tai susiję su jos santykiais su tam tikromis įmonėmis, galima daryti išvadą, jog pažeidimas padarytas bent jau dėl aplaidumo.

    (žr. 1601–1603 punktus)

19.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1609–1612, 1643 punktus)

20.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1614, 1615, 1619 punktus)

21.  Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį nustatant baudos dydį atsižvelgiama ne tik į pažeidimo sunkumą, bet ir į jo trukmę. Todėl konkretus pažeidimo poveikis rinkai iš principo yra ne privalomas, o tik vienas iš svarbių veiksnių vertinant pažeidimo sunkumą ir nustatant baudos dydį. Be to, veiksniai, susiję su elgesio tikslu, baudai nustatyti gali turėti daugiau reikšmės, nei su tokio elgesio poveikiu susiję veiksniai.

    Nustatydama pagal pažeidimo sunkumą nustatytą pardavimo vertės dalį, kaip numatyta Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 22 punkte, Komisija nebūtinai turi atsižvelgti į konkretaus poveikio nebuvimą kaip į lengvinančią aplinkybę, jei minėta dalis pagrįsta kitais veiksniais, galinčiais turėti įtakos nustatant pažeidimo sunkumą.

    Atvirkščiai, jeigu Komisija mano, kad reikia atsižvelgti į konkretų pažeidimo poveikį rinkai, siekiant padidinti šią dalį, ji turi pateikti konkrečių, įtikinamų ir pakankamų įrodymų, leidžiančių įvertinti tikrą poveikį, kurį pažeidimas galėjo turėti konkurencijai toje rinkoje.

    (žr. 1622, 1624, 1625 punktus)

Byla T‑286/09

(ištraukų skelbimas)

Intel Corp.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija — Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi — Centrinių procesorių rinka — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimas — Nuolaidos už lojalumą — „Nepaslėpti“ apribojimai — Piktnaudžiavimo kvalifikavimas — Tokio pat produktyvaus konkurento analizė — Tarptautinė Komisijos kompetencija — Komisijai tenkanti pareiga atlikti tyrimą — Ribos — Teisė į gynybą — Gero administravimo principas — Bendra strategija — Baudos — Vienas tęstinis pažeidimas — 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės“

Santrauka – 2014 m. birželio 12 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Prie ieškinio pridėti dokumentai – Daiktinio įrodymo ar dokumento apimtis – Atskirų dalių pateikimas – Leistinumas – Reikalavimas pateikti kanceliarijai visą dokumentą – Apimtis – Nesilaikymas – Galimybė ištaisyti

   (Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 5 dalis)

2. Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas

   (ES 6 straipsnio 2 dalis; EB 82 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 48 straipsnio 1 dalis)

3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo būdas – Rėmimasis įrodymų visetu – Taikymas procedūroje dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi

   (EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)

4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo būdas – Rėmimasis įrodymų visetu – Įrodomosios galios laipsnis, reikalingas atskiriems įrodymams – Įmonių, ginčijančių pažeidimo faktą, įrodinėjimo pareigos

   (EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

5. Dominuojanti padėtis – Dominuojančią padėtį užimančios įmonės suteiktos nuolaidos – Trys nuolaidų kategorijos – Nuolaidos už kiekį – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Nuolaidos, galinčios daryti lojalumą formuojantį poveikį – Piktnaudžiaujamas pobūdis – Vertinimo kriterijai

   (EB 82 straipsnis)

6. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Piktnaudžiaujamas, kurį lemia šios nuolaidų sistemos pobūdis – Galimybė riboti konkurenciją ir išstūmimo poveikis – Neišvengiamos prekybos partnerės vaidmuo – Vertinimas – Pareiga išanalizuoti bylos aplinkybes – Nebuvimas – Nesvarbios aplinkybės

   (EB 82 straipsnis)

7. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Piktnaudžiaujamas, kurį lemia šios nuolaidų sistemos pobūdis – Galimybė apriboti konkurenciją ir išstūmimo poveikis – Tokio pat produktyvaus konkurento analizė

   (EB 82 straipsnis)

8. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – „Nepaslėpti“ apribojimai – Numatymas atlikti mokėjimus kaip atlygio už prekybos konkurento produktu apribojimus – Piktnaudžiaujamas pobūdis dėl siekiamo tikslo – Galimybė apriboti konkurenciją

   (EB 82 straipsnis)

9. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Teritorinė taikymo sritis – Komisijos kompetencija – Leistinumas pagal viešąją tarptautinę teisę – Veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama, įgyvendinimas arba apibrėžtas poveikis EEE – Alternatyvūs būdai – Iš karto atsirandančio, esminio ir numatomo poveikio kriterijus – Vertinimas – Atsižvelgimas į tai, kad šiuos veiksmus atliko dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientas – Leistinumas

   (EB 82 straipsnis)

10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Terminas rašytinėms pastaboms pateikti – Pavėluotai pateiktas prašymas surengti išklausymą – Teisės praradimas praleidus terminą – Pareiga surengti išklausymą – Nebuvimas

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 33 straipsnio 1 dalies c punktas; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 10 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnis)

11. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Dalykas – Gynybai naudingi dokumentai – Tik Komisijos atliktas vertinimas – Neleistinumas – Pareiga suteikti galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga – Taikymas vidaus arba konfidencialiems dokumentams

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 15 straipsnio 2 dalis)

12. Konkurencija – Administracinė procedūra – Gero administravimo principas – Stropumo ir nešališkumo pareiga – Komisijos pareiga gauti tam tikrus dokumentus tiriamos įmonės prašymu – Sąlygos

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos reglamentas Nr. 773/2004)

13. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Formalios išimtinumo sąlygos nebuvimas – Įrodinėjimo būdas – Kliento vidinės prognozės – Leistinumas – Sąlyga

    (EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

14. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos diskrecija – Teisė gauti parodymus – Pareiškimai, susiję su tyrimo dalyku – Formalių apklausų ir neformalių pokalbių skirtumas – Pasekmės – Pareiga užfiksuoti per susitikimus ar pokalbius telefonu padarytus pareiškimus – Sąlygos

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnio 1 ir 3 dalys)

15. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Įrodinėjimo būdas – Trečiosios įmonės, kuri yra dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientė, pareiškimas – Įrodomoji galia

    (EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

16. Konkurencija – Baudos – Keli pažeidimai – Vienos baudos skyrimas – Leistinumas – Komisijos pareiga atskirai atsižvelgti į įvairius piktnaudžiavimo veiksnius – Nebuvimas

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

17. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys – Šiuo straipsniu Komisijai suteikta diskrecija – Komisijos priimtos naujos baudų apskaičiavimo gairės – Bausmių teisėtumo ir teisinio saugumo principų pažeidimas – Nebuvimas

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

18. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Padarymas tyčia arba dėl aplaidumo – Sąvoka – Dominuojančią padėtį užimanti įmonė, atliekanti veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama suteikiant nuolaidas už išimtinumą ir nustatant „nepaslėptus“ apribojimus – Įtraukimas

    (EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

19. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teismo atliekama Komisijos sprendimų konkurencijos bylose kontrolė – Teisinė ir faktinė teisėtumo ir neribotos jurisdikcijos kontrolė – Pažeidimas – Nebuvimas

    (SESV 261 straipsnis ir SESV 263 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 52 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

20. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Vienodo požiūrio principas – Komisijos sprendimų praktika – Konsultacinis pobūdis

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)

21. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Privalomo arba išsamaus kriterijų sąrašo nebuvimas – Komisijai suteikta diskrecija vertinti – Atsižvelgimas į konkretų pažeidimo poveikį rinkai – Apimtis

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 22 punktas)

1.  Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl daiktinio įrodymo ar dokumento apimties prie procesinio dokumento pridedamos tik jo dalys, Teismo kanceliarijai perduodamas visas daiktinis įrodymas ar dokumentas arba visa jo kopija.

   Tačiau šiame straipsnyje nereikalaujama, kad kanceliarijai taip pat būtų pateikti visi kiti dokumentai, į kuriuos daroma nuoroda prie procesinio dokumento pridėtame dokumente.

   Be to, net jei šią nuostatą reikėtų aiškinti taip, kad ja šalys įpareigojamos pateikti kanceliarijai išsamią kiekvieno dokumento, kurio dalis jos pateikia procesinio dokumento prieduose, versiją, šios pareigos pažeidimą bet kuriuo atveju būtų galima ištaisyti.

   (žr. 53, 55, 57 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 62, 63 punktus)

3.  Nors per procedūrą dėl konkurencijos taisyklių pažeidimų būtina, kad Komisija pateiktų tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių visišką įsitikinimą, kad pažeidimas buvo padarytas, kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus dėl kiekvieno pažeidimo elemento. Pakanka, kad šiuos reikalavimus bendrai atitiktų įrodymų visetas, kuriuo remiasi institucija, kaip buvo nuspręsta dėl EB 81 straipsnio įgyvendinimo. Šis principas taip pat taikomas bylose, susijusiose su EB 82 straipsnio įgyvendinimu.

   (žr. 64 punktą)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 65–67, 542, 1525, 1528, 1529, 1547 punktus)

5.  Konkurencijos bylose tai, kad rinkoje dominuojančią padėtį užimanti įmonė nustato pirkėjams pareigą arba reikalauja pasižadėti visiškai arba didele dalimi tenkinti savo poreikius įsigyjant produkciją išimtinai iš minėtos įmonės – net jeigu ji tai daro pirkėjų prašymu, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį, nepaisant to, ar atitinkama pareiga yra nustatyta be kitų sąlygų, ar už ją suteikiama nuolaida. Taip pat yra ir tuo atveju, kai minėta įmonė, nesusaistydama pirkėjų formalia pareiga, pagal su tais pirkėjais sudarytus susitarimus arba vienašališkai taiko nuolaidų už lojalumą sistemą, t. y. nuolaidas, susietas su sąlyga, kad klientas visą arba didelę dalį jam reikalingos produkcijos, nesvarbu, ar jo pirkimo suma yra didelė, ar maža, įsigis tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės.

   Kalbant apie dominuojančią padėtį užimančios įmonės nuolaidų taikymo kvalifikavimą kaip piktnaudžiavimą, galima skirti trijų kategorijų nuolaidas.

   Pirma, kiekybinių nuolaidų (nuolaidos už kiekį) sistemos, susijusios išimtinai su pirkimo apimtimi iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės, paprastai laikomos neturinčiomis EB 82 straipsnyje draudžiamo ribojamojo poveikio. Jei tiekiamo kiekio padidėjimas pasireiškia mažesnėmis tiekėjo sąnaudomis, šis iš tikrųjų turi teisę savo klientui suteikti nuolaidą nustatydamas palankesnę kainą. Taigi nuolaidos už kiekį turi atspindėti dominuojančią padėtį užimančios įmonės našumo augimą ir masto ekonomiją.

   Antra, yra nuolaidų, kurių taikymas susietas su sąlyga, kad klientas visą arba didelę dalį jam reikalingos produkcijos įsigis tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės. Tai „lojalumo nuolaidos, kaip jos suprantamos teismo praktikoje, suformuluotoje Sprendimu Hoffmann La Roche“, kitaip vadinamos „nuolaidomis už išimtinumą“. Ši kategorija neapsiriboja nuolaidomis, susietomis su 100 % pirkimo sąlyga, ji taip pat apima nuolaidas, susijusias su sąlyga, kad klientas didelę jam reikalingos produkcijos dalį perka iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės. Tokios nuolaidos už išimtinumą, kurias taiko dominuojančią padėtį užimanti įmonė, neatitinka neiškreiptos konkurencijos bendrojoje rinkoje siekio, nes jos, išskyrus išimtines aplinkybės, grindžiamos ne ekonominiu sandoriu, pateisinančiu šią finansinę naudą, bet veikiau yra skirtos panaikinti arba apriboti pirkėjo galimybę pasirinkti tiekimo šaltinius ir neleisti į rinką patekti kitiems gamintojams.

   Trečia, yra kitos nuolaidų sistemos, kai finansinės paskatos suteikimas nėra tiesiogiai susietas su sąlyga pirkti tik arba beveik tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės, tačiau pagal jas nuolaidų taikymo mechanizmas taip pat gali daryti lojalumą formuojantį poveikį. Prie šios nuolaidų kategorijos visų pirma priskiriamos nuolaidų sistemos, priklausomos nuo individualių pardavimo tikslų pasiekimo, ir tai nėra nuolaidos už išimtinumą, nes jos nesiejamos su jokiu išimtinumo įsipareigojimu arba tam tikro reikalingo produkcijos kiekio įsigijimu iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės. Siekiant patikrinti, ar tokių nuolaidų taikymas reiškia piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, reikia įvertinti visas aplinkybes, visų pirma nuolaidos taikymo kriterijus ir sąlygas, ir patikrinti, ar šia nuolaida, suteikiant ekonomiškai nepagrįstą naudą, siekiama atimti arba apriboti pirkėjo galimybę pasirinkti savo tiekimo šaltinius, neleisti konkurentams patekti į rinką ar sustiprinti dominuojančią padėtį iškreipiant konkurenciją.

   (žr. 72–78 punktus)

6.  Konkurencijos bylose nuolaidos už išimtinumą kvalifikavimas kaip piktnaudžiavimo nepriklauso nuo bylos aplinkybių analizės, kuria siekiama įrodyti galimą išstūmimo poveikį.

   Pagal teismų praktiką vertinti visas aplinkybes būtina tik tada, kai nuolaidos gali daryti lojalumą formuojantį poveikį, o ne nuolaidų už išimtinumą atveju. Šį požiūrį pateisina tai, kad nuolaidos už išimtinumą, kurias suteikia dominuojančią padėtį užimanti įmonė, dėl savo pobūdžio gali riboti konkurenciją.

   Nuolaidoms už išimtinumą būdinga galimybė susieti klientus su dominuojančią padėtį užimančia įmone. Tai, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė suteikia nuolaidą kaip atlygį už kliento išimtinį visos jam reikalingos produkcijos ar didelės jos dalies pirkimą iš šios įmonės, reiškia, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė suteikia finansinę naudą, kuria siekia sukliudyti klientams pirkti iš konkuruojančių gamintojų. Taigi nebūtina nagrinėti bylos aplinkybių siekiant nustatyti, ar šia nuolaida siekta sukliudyti klientams pirkti iš konkurentų. Išstūmimo poveikis atsiranda ne tik tuomet, kai konkurentams tampa neįmanoma patekti į rinką, bet ir kai į ją tampa sunkiau patekti. Dominuojančią padėtį užimančios įmonės suteikta finansinė paskata, skirta paskatinti klientą nepirkti sau reikalingos produkcijos dalies, kuriai taikoma išimtinumo sąlyga, iš šios įmonės konkurentų dėl savo pobūdžio gali apsunkinti šių konkurentų galimybę patekti į rinką. Tokios paskatos buvimas nepriklauso nuo klausimo, ar nuolaida iš tikrųjų yra sumažinama arba panaikinama pažeidus išimtinumo sąlygą, kuri nustatyta ją taikant. Iš tiesų šiuo atžvilgiu pakanka, kad dominuojanti įmonė sudarytų klientui įspūdį, kad taip būtų. Svarbios yra aplinkybės, kurių klientas galėjo tikėtis pateikdamas užsakymus, remdamasis tuo, ką jam nurodė dominuojančią padėtį užimanti įmonė, o ne faktinė šios įmonės reakcija į kliento sprendimą pakeisti savo tiekimo šaltinį.

   Be to, stipriai dominuojančiai padėčiai būdinga tai, kad esminei paklausos daliai nėra tinkamų dominuojančią padėtį užimančios įmonės tiekiamo produkto pakaitalų. Taigi dominuojančią padėtį užimantis tiekėjas labai dažnai yra neišvengiamas prekybos partneris. Neišvengiamo prekybos partnerio padėtis nulemia situaciją, kai klientai bet kuriuo atveju dalį jiems reikalingos produkcijos (neginčijama dalis) perka iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės. Taigi dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentas negali konkuruoti dėl visiško kliento aprūpinimo ir gali konkuruoti tik dėl jo paklausos dalies, viršijančios neginčijamą dalį (ginčijama dalis). Taigi ginčijama dalis yra ta klientui reikalingos produkcijos dalis, kuri referenciniu laikotarpiu gali realiai atitekti dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentui. Kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė taiko nuolaidas už išimtinumą, konkurentui dėl to tampa sunkiau tiekti savo paties gaminius šios įmonės klientams. Iš tiesų, jeigu dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientas perka iš konkurento nepaisydamas visiško arba beveik visiško išimtinumo sąlygos, jis rizikuoja prarasti ne tik nuolaidas už vienetus, kuriuos perkėlė šiam konkurentui, bet ir visas nuolaidas už išimtinumą.

   Norint pateikti patrauklų pasiūlymą, dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentui nepakanka pasiūlyti patrauklias vienetų, kuriuos jis pats gali patiekti klientui, sąlygas, nes jis šiam klientui taip pat turi pasiūlyti kompensaciją už prarastą nuolaidą už išimtinumą. Kad pateiktų patrauklų pasiūlymą, konkurentas turi nuolaidas, kurias dominuojančią padėtį užimanti įmonė taiko visai arba beveik visai klientui reikalingai produkcijai, įskaitant neginčijamą dalį, paskirstyti vien ginčijamai daliai. Taigi dėl to, kad neišvengiama prekybos partnerė taiko nuolaidą už išimtinumą, konkurentui tampa struktūriškai sunkiau pateikti pasiūlymą už patrauklią kainą ir atitinkamai patekti į rinką. Nuolaidos už išimtinumą suteikimas leidžia dominuojančią padėtį užimančiai įmonei panaudoti savo ekonominę galią neginčijamai kliento paklausos daliai kaip svertą, siekiant užsitikrinti ir ginčijamą dalį, ir dėl to konkurentui tampa sunkiau patekti į rinką.

   Esant tokiai prekybos priemonei nebūtina atlikti konkretaus nuolaidų poveikio konkurencijai analizės ir įrodyti veiksmų, kuriais kaltina, bei konkretaus poveikio rinkai priežastinio ryšio.

   Galiausiai aplinkybė, kad rinkos dalys, kuriose dominuojančią padėtį užimanti įmonė suteikė nuolaidas už išimtinumą galėjo būti nedidelės, nereiškia, kad šios nuolaidos nėra neteisėtos, nes siekiant taikyti EB 82 straipsnį į „juntamo poveikio“ arba minimalios ribos kriterijus neatsižvelgiama. Be to, neprieinamos rinkos dalies klientai turi turėti galimybę pasinaudoti bet kokio lygio įmanoma konkurencija rinkoje, o konkurentai turi galėti laisvai konkuruoti pranašumais visoje rinkoje, o ne tik jos dalyje. Taigi dominuojančią padėtį užimanti įmonė negali pateisinti nuolaidų už išimtinumą taikymo tam tikriems klientams aplinkybe, kad jos konkurentai gali nevaržomi tiekti kitiems klientams. Be to, dominuojančią padėtį užimanti įmonė negali pateisinti nuolaidų taikymo klientui su beveik išimtinio aprūpinimo sąlyga tam tikrame rinkos segmente aplinkybe, kad kituose segmentuose šis klientas tebegali laisvai įsigyti jo poreikius tenkinančios produkcijos iš konkurentų.

   (žr. 80, 84–86, 88, 91–93, 103, 104, 116, 117, 132, 527 punktus)

7.  Atliekant ginčijamame sprendime galimybės nuolaidomis išstumti konkurentą, kuris yra toks pat produktyvus, kaip dominuojančią padėtį užimanti įmonė (as efficient competitor test arba „AEC kriterijus“), ekonominę analizę, kaip atspirties tašku remiamasi aplinkybe, kad toks pat produktyvus konkurentas, norintis gauti ginčijamą užsakymų, kuriuos iki tol tenkino dominuojančioji įmonė, neišvengiama prekybos partnerė, dalį, turi pasiūlyti klientui kompensaciją už nuolaidą už išimtinumą, kurią jis prarastų įsigijęs mažesnę dalį, nei apibrėžta pagal išimtinio arba beveik išimtinio tiekimo sąlygą. Taikant AEC kriterijų siekiama nustatyti, ar toks pat produktyvus konkurentas kaip dominuojančią padėtį užimanti įmonė, patiriantis tokių pačių kaip ji sąnaudų, tokiu atveju vis tiek gali jas padengti.

   Net tuo atveju, jei siekiant įrodyti galimą nuolaidų už išimtinumą antikonkurencinį poveikį būtina vertinti bylos aplinkybes, šio poveikio nebūtina įrodyti taikant AEC kriterijų. Šis kriterijus leidžia tik patikrinti hipotezę, kad patekti į rinką tapo neįmanoma, o ne atmesti galimybę, kad į ją tapo sunkiau patekti. Aišku, neigiamas rezultatas reiškia, kad tokiam pat produktyviam konkurentui tampa ekonomiškai neįmanoma užsitikrinti ginčijamą kliento paklausos dalį. Iš tiesų, kad pasiūlytų klientui kompensaciją už prarastą nuolaidą už išimtinumą, tas konkurentas būtų priverstas parduoti savo produktus už tokią kainą, kuri neleistų padengti net savo sąnaudų. Vis dėlto teigiamas rezultatas reiškia tik tai, kad toks pat produktyvus konkurentas gali padengti savo sąnaudas. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad nėra išstūmimo poveikio. Iš tiesų nuolaidų už išimtinumą mechanizmas vis tiek gali apsunkinti dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentų galimybę patekti į rinką, net jei toks patekimas ekonominiu požiūriu nėra neįmanomas.

   (žr. 141, 146, 150 punktus)

8.  Konkurencijos bylose dėl „nepaslėptais apribojimais“ vadinamų veiksmų, kuriuos sudaro tam tikromis sąlygomis numatyti atlikti mokėjimai dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientams tam, kad šie, vienaip ar kitaip, atidėtų, apribotų prekybą konkurento produktu ar jo atsisakytų, šiam konkurentui gali būti sunkiau patekti į rinką ir gali būti pakenkta konkurencijos struktūrai. Bet kurio tokio veiksmo įgyvendinimas yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį.

   Pirmiausia išstūmimo poveikis atsiranda ne tik tuomet, kai konkurentams tampa neįmanoma patekti į rinką, bet ir kai į ją tampa sunkiau patekti. Paskui taikant EB 82 straipsnį antikonkurencinio tikslo ir poveikio įrodinėjimas tam tikrais atvejais gali sutapti. Jei įrodyta, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė savo veiksmais siekia apriboti konkurenciją, šie veiksmai taip pat gali turėti tokį poveikį. Dominuojančią padėtį užimanti įmonė siekia antikonkurencinio tikslo, jeigu tikslingai trukdo prekiauti produktais, kuriuose įdiegtas konkretus konkurento produktas, nes vienintelis tikslas, kurį ji gali turėti taip elgdamasi, yra pakenkti šiam konkurentui.

   Galiausiai dominuojančią padėtį užimančiai įmonei tenka ypatinga atsakomybė nepakenkti veiksmingai ir neiškreiptai konkurencijai bendrojoje rinkoje, elgiantis kitaip, nei elgiamasi konkuruojant pranašumais. Tačiau numatymas atlikti mokėjimus klientams kaip atlygio už prekybos produktais su įdiegtu konkurentų produktu apribojimus aiškiai nepriskiriamas prie konkuravimo pranašumais.

   „Nepaslėpto“ apribojimo pripažinimas piktnaudžiavimu priklauso tik nuo galimybės riboti konkurenciją, todėl nereikia įrodyti nei konkretaus poveikio rinkai, nei priežastinio ryšio.

   (žr. 198, 201–207, 212 punktus)

9.  Konkurencijos bylose siekiant pateisinti Komisijos kompetenciją pagal viešąją tarptautinę teisę pakanka įrodyti arba veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama, apibrėžtą poveikį (t. y. iš karto atsirandantis, esminis ir numatomas), arba jų įgyvendinimą Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Taigi tai yra alternatyvūs, o ne kumuliatyvūs būdai.

   Komisija neprivalo įrodyti konkretaus poveikio buvimo, kad pateisintų savo kompetenciją pagal viešąją tarptautinę teisę. Komisija negali būti priversta laikytis pasyvios pozicijos, kai kyla grėsmė veiksmingos konkurencijos struktūrai vidaus rinkoje, todėl ji gali įsikišti ir tais atvejais, kai grėsmės neatsirado ar dar neatsirado.

   Siekiant išnagrinėti, ar veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama Sąjungoje, poveikis yra esminis, įvairių vieną tęstinį pažeidimą sudariusių elgesio apraiškų negalima nagrinėti atsietai. Atvirkščiai, pakanka, kad vienas pažeidimas, vertinant jį visą, galėtų daryti esminį poveikį. Įmonėms negalima leisti netaikyti konkurencijos taisyklių derinant kelias elgesio apraiškas, kuriomis siekiama to paties tikslo, jeigu kiekviena iš šių apraiškų atskirai negali sukelti esminio poveikio Sąjungoje, tačiau jos visos kartu gali tai padaryti.

   Be to, į rinkos struktūros pokyčius taip pat reikia atsižvelgti nustatant esminio poveikio buvimą EEE. Taigi ne tik konkurento pašalinimas gali paveikti konkurencijos struktūrą vidaus rinkoje, bet ir elgesys, galintis susilpninti vienintelį reikšmingą dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentą visame pasaulyje. Todėl galimą dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesio, dėl kurio jos konkurentui visame pasaulyje užkertamas kelias prie svarbiausių pardavimo kanalų, poveikį reikia laikyti esminiu dėl galimo poveikio veiksmingos konkurencijos struktūrai vidaus rinkoje.

   Beje, nagrinėjamų veiksmų įgyvendinimo Sąjungoje pakanka Komisijos kompetencijai pagal viešąją tarptautinę teisę pateisinti. Tuo atveju, jei piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pasireiškia finansinės paskatos suteikimu siekiant paskatinti dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientą atidėti tam tikro produkto, kuriame įdiegtas tokios įmonės konkurento produktas, pateikimą rinkai visame pasaulyje ir jei šią sąlygą, nuo kurios priklausė šios įmonės numatyti atlikti mokėjimai, jos klientas turėjo įgyvendinti visame pasaulyje, įskaitant EEE, būtų nenatūralu atsižvelgti tik į pačios dominuojančią padėtį užimančios įmonės atliktus veiksmus. Atvirkščiai, reikia atsižvelgti ir į tai, kad juos atliko jos klientas. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientas tam tikrą laiką nepardavė EEE tam tikro produkto, reikia laikyti „nepaslėpto“ apribojimo taikymu.

   (žr. 236, 243, 244, 251, 252, 268, 270, 273–275, 301, 305–307 punktus)

10.  Per administracinę procedūrą konkurencijos bylose įmonė, kuriai pagal Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos 12 straipsnį Komisija yra nusiuntusi pranešimą apie kaltinimus, dėl suėjusio termino netenka teisės į žodinį išklausymą, jei neprašo jo surengti per rašytinėms pastaboms pateikti nustatytą terminą.

    (žr. 323–326 punktus)

11.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 350–357, 623 punktus)

12.  Konkurencijos bylose Komisija turi nuspręsti, kaip ketina atlikti tyrimą ir kokius dokumentus jai reikia surinkti, kad susidarytų pakankamai išsamų bylos vaizdą. Todėl jos nereikia įpareigoti surinkti kuo daugiau dokumentų, siekiant įsitikinti, kad gavo visą galimą kaltę paneigiančią informaciją.

    Kai Komisija gauna prašymą surinkti tam tikrus dokumentus, ji turi diskreciją spręsti, ar reikia gauti šiuos dokumentus. Procedūros šalys neturi besąlyginės teisės reikalauti, kad Komisija gautų tam tikrus dokumentus, nes būtent ji, o ne atitinkamos įmonės sprendžia, kaip tirti bylą.

    Tam tikromis aplinkybėmis Komisija gali būti įpareigota gauti tam tikrus dokumentus tiriamos įmonės prašymu. Tačiau tokia pareiga Komisijai gali tekti tik išskirtinėmis aplinkybėmis.

    Taigi būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp Komisijos pareigos ištirti bylą stropiai ir nešališkai ir jos prerogatyvos nuspręsti, kaip ji ketina atlikti savo tyrimus ir panaudoti išteklius, kad veiksmingai užtikrintų konkurencijos teisės laikymąsi.

    Komisijos pareigai įmonės prašymu gauti tam tikrus dokumentus, be sąlygos pateikti atitinkamą prašymą per administracinę procedūrą, taikomos bent šios keturios kumuliacinės sąlygos.

    Pirma, tokiai pareigai taikoma sąlyga, kad atitinkama įmonė iš tikrųjų negali pati gauti nagrinėjamų dokumentų arba atskleisti jų Komisijai. Todėl atitinkama įmonė turi įrodyti, kad ėmėsi visų priemonių, kad gautų nagrinėjamus dokumentus ir (arba) leidimą juos panaudoti per Komisijos tyrimą.

    Antra, atitinkamai įmonei reikia kuo tiksliau identifikuoti dokumentus, kurių ji prašo Komisijos, o tai reiškia, kad ši įmonė turi bendradarbiauti.

    Trečia, Komisijos pareigai gauti tam tikrus dokumentus tiriamos įmonės prašymu taikoma sąlyga, kad nagrinėjami dokumentai tikriausiai yra labai svarbūs atitinkamos įmonės gynybai. Komisija turi diskreciją spręsti, ar tariamai kaltę paneigiančios informacijos svarba pateisina jos gavimą, ir gali, pavyzdžiui, atmesti prašymą remdamasi tuo, kad galimą kaltę paneigianti informacija susijusi su klausimais, kurie nėra esminiai išvadoms, būtinoms siekiant įrodyti pažeidimą.

    Ketvirta, Komisija gali atmesti prašymą, jeigu nagrinėjamų dokumentų yra neproporcingai daug, palyginti su jų galima reikšme atliekant tyrimą. Šiuo atžvilgiu Komisija prireikus gali atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamų dokumentų gavimas ir analizė gali iš esmės pavėlinti bylos tyrimą. Komisija turi teisę įvertinti prašomų dokumentų apimtį ir tai, kiek šių dokumentų gavimas ir ištyrimas pavėlins bylos tyrimą, palygindama su potencialia jų reikšme įmonės gynybai.

    (žr. 360–362, 371, 373–378, 380, 382 punktus)

13.  Konkurencijos bylose Komisija nepažeidžia teisinio saugumo principo, jei, esant nuolaidų už išimtinumą sistemai ir nesant formalios išimtinumo sąlygos, siekdama įrodyti šios įmonės elgesį ji atsižvelgia į dominuojančią padėtį užimančios įmonės kliento prognozes, jeigu šios prognozės nėra nepagrįstos.

    (žr. 521–523, 525 punktus)

14.  Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad per administracinę procedūrą konkurencijos bylose Komisija gali apklausti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, sutinkantį būti apklaustu, ir surinkti su tiriamuoju objektu susijusią informaciją. Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos 3 straipsnyje tokioms apklausoms taikomas reikalavimas laikytis tam tikrų formalumų.

    Vis dėlto reikia pripažinti, kad šių nuostatų taikymo sritis neapima visų pokalbių, susijusių su Komisijos atliekamo tyrimo dalyku. Iš tiesų reikia skirti Komisijos pagal minėtas nuostatas atliekamas formalias apklausas ir neformalius pokalbius.

    Komisija turi diskreciją spręsti, ar taikys pokalbiui Reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnyje nustatytus formalius reikalavimus. Minėtos nuostatos taikomos ne bet kokiam pokalbiui, susijusiam su tyrimo dalyku, o tik tais atvejais, kai Komisija siekia tikslo surinkti ir kaltę patvirtinančią, ir ją paneigiančią informaciją, kuria galėtų remtis kaip įrodymu savo sprendime užbaigti konkretų tyrimą.

    Jeigu Komisija savo sprendime ketina panaudoti kaltę patvirtinantį įrodymą, kurį gavo per neformalų pokalbį, ji turi leisti su juo susipažinti pranešimo apie kaltinimus adresatui, prireikus šiuo atžvilgiu parengdama rašytinį dokumentą, skirtą pridėti prie bylos medžiagos.

    Tačiau Komisija gali pasinaudoti informacija, gauta per neformalų pokalbį, visų pirma siekdama gauti patikimesnių įrodymų, kartu nepateikdama per neformalų pokalbį gautos informacijos atitinkamai įmonei.

    Pagal gero administravimo principą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, Komisija gali būti įpareigota užfiksuoti jai per susitikimus ar pokalbius telefonu padarytus pareiškimus. Komisijos pareigos užfiksuoti jos per susitikimus ar pokalbius telefonu gaunamą informaciją buvimas ir tokios pareigos pobūdis bei apimtis priklauso nuo šios informacijos turinio. Komisija privalo parengti tinkamą bylos medžiagą, su kuria gali susipažinti atitinkamos įmonės ir kuri susijusi su svarbiausiais tyrimo dalyko aspektais. Ši išvada taikytina visai informacijai, turinčiai tam tikrą reikšmę ir objektyvų ryšį su tyrimo dalyku, neatsižvelgiant į tai, ar ji paneigia, ar patvirtina kaltę.

    (žr. 613–617, 619, 620 punktus)

15.  Konkurencijos bylose nereikia nustatyti bendros taisyklės, pagal kurią trečiosios įmonės pareiškimo, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė elgėsi tam tikru būdu, niekada savaime nepakanka EB 82 straipsnio pažeidimą sudarantiems faktams įrodyti. Bendros taisyklės nustatymas yra laisvo įrodymų vertinimo principo išimtis. Jeigu įmonė pareiškia dalyvavusi EB 81 straipsnį pažeidžiančiame kartelyje, tokia taisyklė yra pateisinama, nes tiriama įmonė arba įmonė, kuri prašo Komisijos atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, gali būti linkusi sušvelninti savo pačios atsakomybę už pažeidimą ir pabrėžti kitų įmonių atsakomybę.

    Kitaip yra tuo atveju, kai pareiškimus daro trečioji įmonė, kuri iš esmės yra liudytoja. Kai neatrodo, kad trečioji įmonė yra kaip nors suinteresuota nepagrįstai apkaltinti dominuojančią padėtį užimančią įmonę, vien trečiosios įmonės pareiškimo iš principo gali pakakti pažeidimui įrodyti.

    (žr. 722–725 punktus)

16.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1564–1591 punktus)

17.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1598 punktą)

18.  Dėl klausimo, ar konkurencijos taisyklių pažeidimai padaryti tyčia arba dėl aplaidumo, ir todėl už juos gali būti skirta bauda pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, reikia pažymėti, kad ši sąlyga tenkinama, jeigu atitinkama įmonė negali nežinoti apie antikonkurencinį savo elgesio pobūdį, nepaisant to, ar ji žinojo, kad pažeidžia Sutarties konkurencijos taisykles.

    Įmonė suvokia savo veiksmų antikonkurencinį pobūdį, jeigu jai žinomos faktinės aplinkybės, kurios pateisina tiek dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje konstatavimą, tiek Komisijos vertinimą dėl piktnaudžiavimo tokia padėtimi.

    Kadangi Sąjungos teismai daug kartų smerkė dominuojančią padėtį užimančią įmonę už tai, kad ji vykdė veiksmus, pasireiškusius finansinių paskatų, priklausiusių nuo išimtinumo sąlygų, suteikimu, o „nepaslėptais“ apribojimais vadinamų veiksmų pripažinimas piktnaudžiavimu negali būti laikomas naujove, tokius veiksmus atliekanti dominuojančią padėtį užimanti įmonė negali nežinoti, kad jos elgesys yra antikonkurencinio pobūdžio.

    Kadangi įrodyta, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė įgyvendino bendrą antikonkurencinę strategiją ir kad stengėsi nuslėpti antikonkurencinį savo elgesio pobūdį, kiek tai susiję su jos santykiais su tam tikromis įmonėmis, galima daryti išvadą, jog pažeidimas padarytas bent jau dėl aplaidumo.

    (žr. 1601–1603 punktus)

19.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1609–1612, 1643 punktus)

20.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 1614, 1615, 1619 punktus)

21.  Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį nustatant baudos dydį atsižvelgiama ne tik į pažeidimo sunkumą, bet ir į jo trukmę. Todėl konkretus pažeidimo poveikis rinkai iš principo yra ne privalomas, o tik vienas iš svarbių veiksnių vertinant pažeidimo sunkumą ir nustatant baudos dydį. Be to, veiksniai, susiję su elgesio tikslu, baudai nustatyti gali turėti daugiau reikšmės, nei su tokio elgesio poveikiu susiję veiksniai.

    Nustatydama pagal pažeidimo sunkumą nustatytą pardavimo vertės dalį, kaip numatyta Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 22 punkte, Komisija nebūtinai turi atsižvelgti į konkretaus poveikio nebuvimą kaip į lengvinančią aplinkybę, jei minėta dalis pagrįsta kitais veiksniais, galinčiais turėti įtakos nustatant pažeidimo sunkumą.

    Atvirkščiai, jeigu Komisija mano, kad reikia atsižvelgti į konkretų pažeidimo poveikį rinkai, siekiant padidinti šią dalį, ji turi pateikti konkrečių, įtikinamų ir pakankamų įrodymų, leidžiančių įvertinti tikrą poveikį, kurį pažeidimas galėjo turėti konkurencijai toje rinkoje.

    (žr. 1622, 1624, 1625 punktus)