Keywords
Summary

Keywords

1. Apeliacinis skundas – Suinteresuotumas pateikti apeliacinį skundą – Sąlyga – Apeliacinis skundas, galintis būti naudingas jį pateikusiai šaliai – Bendrijos prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia – Bendrijos prekių ženklo apsaugos atsisakymas – Skirtingos teisinės pasekmės

2. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Sąlygos – Ryšys tarp prekių ženklų

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis)

3. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Teisingumo Teismo vykdoma Bendrajam Teismui pateiktų faktinių aplinkybių vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį – Su faktinių aplinkybių iškraipymu susijęs pagrindas – Būtinybė tiksliai nurodyti iškraipytus įrodymus ir įrodyti tokį iškraipymą lėmusias nagrinėjimo klaidas

(SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

4. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Nagrinėjamų prekių ženklų panašumas – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

5. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Sąsajos galimybė – Ankstesni prekių ženklai, turintys savybių, leidžiančių juos laikyti priklausančiais tai pačiai „serijai“ ar „šeimai“

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

Summary

1. Suinteresuotumas pateikti apeliacinį skundą yra apeliacinio skundo priimtinumo sąlyga; jis turi išlikti iki teismo sprendimo dėl esmės priėmimo. Toks suinteresuotumas egzistuoja, jei dėl savo rezultato apeliacinis skundas gali suteikti naudos jį pateikusiai bylos šaliai.

Bylos šalis išlaiko suinteresuotumą apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas jos ieškinys dėl sprendimo atmesti jos prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia, nors tokio prekių ženklo savininkas atsisakė juo teikiamos apsaugos, panaikinimo.

Iš tikrųjų apsaugos atsisakymas savaime nereiškia, kad apeliacinis skundas visiškai netenka dalyko, nes dėl prekių ženklo apsaugos atsisakymo kylančios pasekmės skiriasi nuo dėl registracijos pripažinimo negaliojančia atsirandančių pasekmių. Taigi Bendrijos prekių ženklas, kurio apsaugos atsisakoma, nustoja galioti tik tokį atsisakymą įregistravus, o pripažinus prekių ženklo registraciją negaliojančia laikoma, kad toks prekių ženklas negaliojo nuo pat pradžių, kaip numatyta Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 54 straipsnio 2 dalyje, su visomis dėl tokio negaliojimo kylančiomis teisinėmis pasekmėmis.

(žr. 39–41 ir 43–44 punktus)

2. Tai, jog ankstesnis prekių ženklas ir ginčijamas prekių ženklas yra panašūs, sudaro sąlygą kartu taikyti Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir šio straipsnio 5 dalį.

Ši panašumo tarp prekių ženklo ir žymens sąlyga tiek minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkto, tiek šio straipsnio 5 dalies atveju reiškia, kad egzistuoja pirmiausia vizualaus, skambėjimo arba konceptualaus panašumo elementų.

Iš tikrųjų vienos ir kitos minėtos nuostatos atveju reikalaujama skirtingo panašumo laipsnio. Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta apsauga taikoma tuo atveju, kai konstatuojama, kad tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra toks panašumo laipsnis, jog suinteresuotoji visuomenė gali šiuos prekių ženklus supainioti, tačiau tokios supainiojimo galimybės nereikalaujama taikant minėto straipsnio 5 dalimi teikiamą apsaugą. Taigi šioje 5 dalyje numatyta žala gali kilti dėl ankstesnio prekių ženklo ir vėlesnio prekių ženklo mažesnio panašumo laipsnio, jeigu jo pakanka, kad suinteresuotoji visuomenė šiuos du prekių ženklus susietų, t. y. nustatytų tarp jų tam tikrą ryšį.

Tačiau nei iš minėtų nuostatų teksto, nei iš teismo praktikos nematyti, kad prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą reikia vertinti skirtingai, nelygu, į kurią šių nuostatų atsižvelgiama tai atliekant.

Tai, ar yra ryšys tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, kaip ir tai, ar yra galimybė supainioti, reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus konkrečiam atvejui svarbius veiksnius, tarp kurių yra ne tik prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnis, bet ir ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio laipsnis ir gero vardo stiprumas.

Konkrečiai dėl šio veiksnio pabrėžtina, kad vertinat, ar tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra ryšys, gali reikėti atsižvelgti į ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumą, kad būtų nustatyta, ar šį gerą vardą žino ne tik visuomenė, kuriai šis prekių ženklas skirtas. Iš tikrųjų įmanoma, kad prekėmis ar paslaugomis, kurioms registruotas vėlesnis prekių ženklas, suinteresuota visuomenė sulygins prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, net jeigu ji visiškai skirsis nuo visuomenės, suinteresuotos prekėmis ar paslaugomis, kurioms registruotas ankstesnis prekių ženklas.

Taigi ankstesnio prekių ženklo geras vardas ir skiriamasis požymis yra svarbūs veiksniai vertinant ne prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, bet tai, ar suinteresuotoji visuomenė nustato tarp jų ryšį.

(žr. 51–54 ir 56–58 punktus)

3. Iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad apeliacinį skundą galima paduoti tik teisės klausimais. Dėl šios priežasties tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes bei jam pateiktus įrodymus. Tokių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, nebent jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui.

Pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą reikalaujama, kad apeliantas aiškiai nurodytų, kokius įrodymus iškraipė Bendrasis Teismas, ir įrodytų nagrinėjimo klaidas, dėl kurių, jo nuomone, minėtas teismas iškraipė įrodymus.

(žr. 73 ir 78 punktus)

4. Siekiant įvertinti prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnį, reikia nustatyti, kiek jie panašūs vizualiai, pagal skambesį bei konceptualiai, ir prireikus įvertinti svarbą, kurią būtina suteikti šiems skirtingiems elementams, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją ir į sąlygas, kuriomis jomis prekiaujama.

Nagrinėjamų žymenų vizualų, skambesio ir konceptualų panašumą reikia vertinti visapusiškai, o tai atliekant galbūt egzistuojančio fonetinio panašumo vertinimas yra tik vienas svarbių veiksnių.

(žr. 85–86 punktus)

5. Prekių ženklų „šeimos“ ar „serijos“ egzistavimas yra elementas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant galimybę supainioti. Tokiu atveju galimybė supainioti atsiranda dėl to, kad vartotojas gali suklysti dėl prekių ar paslaugų, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, kilmės ir klaidingai manyti, kad jis priklauso šiai prekių ženklų šeimai ar serijai.

Tačiau šis elementas nėra svarbus vertinant, ar ankstesnis prekių ženklas ir ginčijamas prekių ženklas yra panašūs.

Todėl tik esant prielaidai, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra tam tikra prasme panašūs, Bendrasis Teismas, visapusiškai vertindamas galimybę šiuos prekių ženklus supainioti ar tarp jų esantį ryšį, privalo atsižvelgti į prekių ženklų „šeimos“ ar „serijos“ egzistavimą.

(žr. 97–99 punktus)