Keywords
Summary

Keywords

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Paslaugų teikimas – Apmokestinimo vietos nustatymas – Mugės ar parodos stendo dizainas, suteikimas laikinai naudotis ir prireikus atgabenimas ir montavimas

(Tarybos direktyvos 2006/112 52 straipsnio a punktas ir 56 straipsnio 1 dalies b ir g punktai)

Summary

Direktyvą 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos reikia aiškinti taip, kad mugės ar parodos stendo dizaino, suteikimo laikinai naudotis ir prireikus atgabenimo ir montavimo paslaugos klientams, kurie pristato savo prekes ar paslaugas mugėse ir parodose, gali patekti į:

– šios direktyvos 56 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį, kai šis stendas suprojektuotas ar naudojamas reklamai,

– šios direktyvos 52 straipsnio a punkto taikymo sritį, kai šis stendas suprojektuotas ir suteikiamas naudotis konkrečioje mugėje ar parodoje, skirtoje kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašiai temai, arba kai jis atitinka konkrečios mugės ar parodos organizatoriaus nustatytą formos, dydžio, medžiagų sudėties ar išvaizdos modelį,

– tos pačios direktyvos 56 straipsnio 1 dalies g punkto taikymo sritį, kai to paties stendo sudedamųjų dalių laikinas suteikimas naudotis už atlygį yra esminis šių paslaugų elementas.

Kad galėtų būti laikomas reklamos paslaugomis, kaip tai suprantama pagal šio 56 straipsnio 1 dalies b punktą, pakanka, kad šis stendas būtų naudojamas perduoti pranešimui, skirtam visuomenei apie paslaugas įsigyjančio asmens siūlomos prekės ar paslaugos buvimą ar savybes informuoti, siekiant padidinti jų pardavimą, arba kad jis būtų neatsiejama reklaminės kampanijos dalis ir prisidėtų prie reklaminio pranešimo perdavimo. Visų pirma taip yra tokiu atveju, kai šis stendas yra pagalbinė priemonė perduoti pranešimą, kuriuo visuomenė informuojama apie prekių buvimą ar savybes, arba yra naudojamas organizuojant reklaminius renginius.

Tačiau kai aptariamas stendas neatitinka šių sąlygų, kad minėtos paslaugos galėtų būti laikomos pagalbinėmis paslaugomis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 52 straipsnio a punktą, svarbu tai, kad šis stendas būtų teikiamas mugei ar parodai, kuri vieną kartą ar pakartotinai vyksta konkrečioje vietoje. Iš tiesų, kadangi šia nuostata reikalaujama, kad pridėtinės vertės mokestis būtų renkamas vietoje, kur paslaugos fiziškai suteiktos, šios nuostatos taikymas stendo, kuris naudojamas daugelyje mugių ar parodų, vykstančių keliose valstybėse narėse, suteikimo atveju gali būti pernelyg sudėtingas ir dėl to turėti įtakos patikimam ir teisingam šio mokesčio surinkimui.

Galiausiai, kai nagrinėjamos paslaugos nepatenka nei į 56 straipsnio 1 dalies b punkto, nei į 52 straipsnio a punkto taikymo sritį, šiomis sąlygomis, visų pirma kai aptariamas stendas naudojamas daugelyje mugių ar parodų, vykstančių įvairiose valstybėse narėse, jos gali būti laikomos materialiojo kilnojamojo turto nuoma, kaip tai suprantama pagal 56 straipsnio 1 dalies g punktą.

Nacionaliniai teismai, vieninteliai turintys jurisdikciją įvertinti faktines aplinkybes, atsižvelgdami į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes turi nustatyti esminius aptariamų paslaugų požymius, kad būtų galima atlikti jų vertinimą pagal Direktyvą 2006/112.

(žr. 18, 20, 21, 26, 27, 32, 33 punktus ir rezoliucinę dalį)