Keywords
Summary

Keywords

1. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Apribojimai

(SESV 49 straipsnis)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Apribojimai

(SESV 49 straipsnis)

Summary

1. SESV 49 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal jį draudžiamas valstybės narės teisės aktas, kuriame tam, kad būtų suteiktas leidimas vežti keleivius tam tikru miesto maršrutu skiriant viešojo transporto priemonę, kuria vežant atitinkamu maršrutu pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį būtų reguliariai stojama nustatytose stotelėse, tokio leidimo prašantiems ir kitose valstybėse narėse įsteigtiems ūkio subjektams, dar nesuteikus leidimo vežti šiuo maršrutu, nustatytas reikalavimas šios valstybės narės teritorijoje turėti buveinę arba padalinį.

Paprastai atsargus ūkio subjektas nesutinka daug investuoti, kai tokio leidimo suteikimo klausimas visiškai neaiškus. Be to, tokiu reikalavimu nustatomo apribojimo jokiu būdu negalima pateisinti tikslais, susijusiais su būtinybe užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas vežant tam tikru maršrutu ir atitinkamoje valstybėje narėje galiojančios socialinės ir darbo teisės laikymąsi.

Tačiau SESV 49 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal jį nedraudžiamas reikalavimą turėti padalinį numatantis nacionalinės teisės aktas, jei šis reikalavimas taikomas jau suteikus minėtą leidimą vežti, tačiau verslininkui dar nepradėjus vežti atitinkamu viešojo transporto maršrutu.

(žr. 37–38, 41 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. SESV 49 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal jį draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta atsisakyti suteikti leidimą vežti turistiniu maršrutu dėl to, kad sumažėtų su prašančia įmone konkuruojančios įmonės, turinčios leidimą vežti iš dalies ar visiškai identišku maršrutu, rentabilumas, remiantis vien šios konkuruojančios įmonės teiginiais.

Toks nacionalinės teisės aktas iš esmės yra SESV 49 straipsnyje numatytas įsisteigimo laisvės apribojimas, nes juo siekiama apriboti paslaugų teikėjų skaičių, nesvarbu, kad, kaip tvirtinama, atitinkami specialistai nediskriminuojami dėl nacionalinės priklausomybės.

Tokio teisės akto negalima pateisinti tikslu užtikrinti konkuruojančio maršruto rentabilumą, nes toks tikslas kaip vien ekonominis motyvas negali būti laikomas privalomuoju bendrojo intereso tikslu, pateisinančiu Sutartimi užtikrinamos pagrindinės laisvės apribojimą. Be to, nagrinėjant proporcingumą išankstinio administracijos leidimo tvarka negali pateisinti nacionalinių valdžios institucijų diskrecijos, dėl kurios Sąjungos nuostatos, susijusios su pagrindine laisve, kaip antai įsisteigimo laisve, prarastų savo veiksmingumą. Be to, tam, kad išankstinio administracinio leidimo suteikimo tvarka, kuria nukrypstama nuo tokios pagrindinės laisvės, būtų pateisinama, ji turi būti pagrįsta objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinančiais, kad taip bus pakankamai apribota nacionalinių valdžios institucijų diskrecija. Todėl jei nacionalinės teisės aktą reikia aiškinti taip, kad kompetentinga nacionalinė valdžios institucija vertina prašymą suteikti leidimą remdamasi vien leidimą turinčios įmonės teiginiais dėl jos veiklos rentabilumo, turint omenyje, kad ši įmonė yra potenciali tiesioginė prašančios suteikti naują leidimą įmonės konkurentė, šis aiškinimo būdas prieštarauja Sąjungos normoms, nes kelia grėsmę atitinkamo prašymo suteikti leidimą vertinimo objektyvumui ir nešališkumui.

(žr. 45–46, 51, 53–55 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)