Keywords
Summary

Keywords

1. Bendrijos prekių ženklas – Teisinės apsaugos atsisakymas, panaikinimas ir negaliojimas – Santykiniai negaliojimo pagrindai – Prekių ženklo naudojimas, kurį galima uždrausti remiantis kita ankstesne teise – Teisė į vardą

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 2 dalies a punktas)

2. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Teisės klaida – Nacionalinės teisės nuostatos, taikomos ginčui dėl Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 2 dalyje pateiktos nuorodos, pažeidimas

(SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 2 dalis ir 52 straipsnio 2 dalies a punktas; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 37 taisyklė)

3. Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Kreipimasis į Sąjungos teismą – Bendrojo Teismo teisė pakeisti skundžiamą sprendimą – Ribos

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 2 ir 3 dalys)

Summary

1. Tuo atveju, kai remiamasi teise į vardą, Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 52 straipsnio 2 dalies formuluotė ir struktūra neleidžia taikyti šios nuostatos tik situacijoms, kai Bendrijos prekių ženklo registracija prieštarauja teisei, kuria siekiama išimtinai ginti vardą, kaip suinteresuotojo asmenybės aspektą.

Pagal šią nuostatą Bendrijos prekių ženklo registracija gali būti paskelbta negaliojančia suinteresuotojo asmens, kuris remiasi „bet kokiomis ankstesnėmis teisėmis“, prašymu. Siekiant patikslinti tokių ankstesnių teisių pobūdį, minėtoje nuostatoje įvardijamos keturios teisės, tačiau vartojant žodžius „prie tokių teisių priskiriamos“ parodoma, kad šis sąrašas nėra išsamus. Iš šio neišsamaus išvardijimo matyti, kad kaip pavyzdys nurodytomis teisėmis siekiama apsaugoti skirtingo pobūdžio interesus. Kai kurių iš jų, kaip antai autoriaus teisės ir pramoninės nuosavybės teisės, ekonominiai aspektai nuo komercinių pažeidimų saugomi ir pagal nacionalinės teisės sistemas, ir pagal Sąjungos teisę.

(žr. 34–36 punktus)

2. Iš Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 52 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad nurodant joje atvejį, kuriuo ankstesnė teisė leidžia uždrausti Bendrijos prekių ženklo naudojimą, aiškiai skiriamos dvi galimos situacijos, būtent kai ankstesnė teisė saugoma Bendrijos „arba“ nacionalinės teisės aktais.

Kalbant apie Reglamente Nr. 2868/95, skirtame įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94, įtvirtintą procedūrą, pažymėtina, kad kai prašymas pagal Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 2 dalį paduodamas remiantis nacionalinės teisės aktais saugoma ankstesne teise, Reglamento Nr. 2868/95 37 straipsnyje pareiškėjas įpareigojamas pateikti Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ne tik duomenis, įrodančius, kad jis atitinka nacionalinės teisės aktuose, kuriuos prašo taikyti, nustatytas sąlygas, kad galėtų uždrausti naudoti Bendrijos prekių ženklą, remdamasis ankstesne teise, bet ir šių teisės aktų turinio įrodymus.

Jei prašymas paskelbti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia grindžiamas ankstesne teise, saugoma nacionalinės teisės nuostata, kompetentingos VRDT tarnybos pirmiausia turi įvertinti pareiškėjo pateiktų minėtos nuostatos turinio įrodymų galią ir apimtį, kad nustatytų minėtos nuostatos turinį. Antra, pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 2 dalį apeliacinių tarybų sprendimus galima apskųsti Bendrajam Teismui dėl Sutarties, Reglamento Nr. 40/94 arba bet kurios su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo. Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas kompetentingas vykdyti neribotą teisėtumo priežiūrą dėl VRDT atlikto pareiškėjo pateiktų nacionalinės teisės aktų, kurių teikiama apsauga jis remiasi, turinio įrodymų vertinimo.

Kalbant apie Bendrojo Teismo išvadų, padarytų dėl minėtų nacionalinės teisės aktų, nagrinėjimą apeliaciniame procese, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas pirmiausia kompetentingas nagrinėti, ar Bendrasis Teismas, remdamasis jam pateiktais dokumentais ir kitais įrodymais, neiškraipė nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų, su jomis susijusios nacionalinių teismų praktikos arba teisinės literatūros teksto, antra, ar dėl šių įrodymų Bendrasis Teismas nepadarė jų turiniui aiškiai prieštaraujančių išvadų, ir galiausiai, ar nagrinėdamas įrodymų visumą, kad nustatytų nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų turinį, Bendrasis Teismas kuriam nors iš jų nesuteikė neproporcingos reikšmės, palyginti su kitais įrodymais, jei tai akivaizdžiai matyti iš bylos medžiagos.

(žr. 48–53 punktus)

3. Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 63 straipsnį Bendrojo Teismo vykdoma priežiūra yra Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo priežiūra. Jis gali panaikinti ar pakeisti sprendimą, dėl kurio pareikštas ieškinys, tik tuomet, jeigu jį priimant egzistavo vienas iš panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, išvardytų šio reglamento 63 straipsnio 2 dalyje.

Taigi Bendrojo Teismo turima kompetencija keisti ginčijamus sprendimus nesuteikia jam teisės keisti apeliacinės tarybos vertinimo savuoju ir vertinti klausimus, dėl kurių ši taryba dar nepareiškė nuomonės. Dėl šios priežasties sprendimų pakeitimo kompetencija turi būti naudojamasi iš esmės tik tais atvejais, kai patikrinęs Apeliacinės tarybos atliktą vertinimą Bendrasis Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nustatyti, kokį sprendimą turėjo priimti Apeliacinė taryba.

(žr. 71 ir 72 punktus)