EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62009CJ0188

Sprendimo santrauka

Keywords
Summary

Keywords

1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita

(Tarybos direktyvos 67/227 2 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 77/388 2 straipsnis, 10 straipsnio 1 ir 2 dalys, 17 straipsnio 1 ir 2 dalys)

2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Direktyva 77/388 – Nukrypstančios nacionalinės priemonės – Sąvoka

(Tarybos direktyvos 77/388 27 straipsnio 1 dalis)

3. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Draudimas rinkti kitus apyvartos mokesčiams priskirtinus nacionalinius mokesčius – „Apyvartos mokesčių“ sąvoka – Turinys

(Tarybos direktyvos 77/388 33 straipsnis)

Summary

1. Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema, apibrėžta Pirmosios direktyvos 67/227 dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius, suderinimo 2 straipsnio pirmoje bei antroje pastraipose ir Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2004/7, 2 straipsnyje, 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nedraudžia valstybei narei laikinai apriboti teisės į pirkimo metu sumokėto mokesčio atskaitą apmokestinamiems asmenims, nesilaikiusiems formalumo įtraukti pardavimo atvejų į apskaitą, su sąlyga, kad numatyta sankcija nepažeidžia proporcingumo principo.

Kadangi siekiama, kad mokestis būtų teisingai taikomas ir renkamas ir kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui, tokia apskaitos pareiga priskiriama priemonėms, kurias valstybės narės gali taikyti remdamosi Šeštosios direktyvos 22 straipsnio 8 dalimi. Šiuo klausimu minėta priemonė, numatanti, kad apmokestinamajam asmeniui nesilaikant šios apskaitos pareigos atskaitomas PVM sumažinamas 30 %, turi būti traktuojama kaip administracinė nuobauda, kurios atgrasomuoju poveikiu siekiama užtikrinti šios apskaitos pareigos efektyvumą. Tačiau nacionalinis teismas turi patikrinti, ar sankcijos dydžio nustatymo būdai ir sąlygos, pagal kurias konstatuojami, tiriami ir galbūt vertinami mokesčių administratoriaus pateikti faktai, siekiant įgyvendinti šią sankciją, nepaneigia pačios teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą esmės ir ar nepažeidžia bet kokios ekonominės veiklos apmokestinimo neutralumo principo. Šiuo atžvilgiu išskaitymas, apribotas iki 30 %, išlaikant pirkimo metu sumokėto mokesčio pagrindinę dalį, nėra nei per didelis, nei per mažas siekiant užtikrinti nagrinėjamos sankcijos atgrasomąjį pobūdį ir efektyvumą. Be to, toks išskaitymas iš apmokestinamojo asmens patirtų išlaidų sumos nėra visiškai nesusijęs su jo vykdomos ekonominės veiklos lygmeniu. Be kita ko, kadangi sankcijos tikslas yra ne ištaisyti apskaitos klaidas, o jų išvengti, vertinant šios sankcijos proporcingumą nereikėtų atsižvelgti į jos pastovų pobūdį, pasireiškiantį taikant fiksuotą 30 % dydį, ir tai, kad nėra ryšio tarp nuobaudos dydžio ir galimų apmokestinamojo asmens padarytų klaidų.

(žr. 27–28, 34–37, 39 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad pripažinus, jog pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinami asmenys nesilaikė pareigos naudoti kasos aparatą apyvartai ir mokėtinam mokesčiui apskaityti, jiems skiriama administracinė sankcija, nėra „specialios leidžiančios nukrypti priemonės“, kuriomis siekiama užkirsti kelią tam tikriems mokesčio vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2004/7, 27 straipsnio 1 dalį. Tokia priemonė nepriklauso minėto 27 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai, nes ji priskirtina priemonėms, numatytoms Šeštosios direktyvos 22 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią valstybės narės gali nustatyti kitas prievoles, kurias jos laiko būtinomis, kad mokestis būtų teisingai taikomas ir renkamas ir kad būtų užkirstas kelias klastotėms.

(žr. 41–43 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Šeštosios direktyvos 77/38 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2004/7, 33 straipsniu nedraudžiama toliau taikyti tokių nuostatų, kaip antai įtvirtintos Lenkijos įstatyme dėl prekių ir paslaugų mokesčio, pagal kurias pripažinus, kad pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinami asmenys nesilaikė pareigos naudoti kasos aparatą apyvartai ir mokėtinam mokesčiui apskaityti, jiems skiriama administracinė sankcija.

(žr. 49 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)

Top