Keywords
Summary

Keywords

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas (nuo mokesčio) – 13 straipsnio B skirsnio d punkto 3 papunktyje nurodytos banko operacijos

(Tarybos direktyvos 77/388 13 straipsnio B skirsnio d punkto 3 papunktis)

Summary

Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 13 straipsnio B skirsnio d punkto 3 papunktis turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje numatytas atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio netaikomas paslaugai, kurią iš esmės sudaro prašymas trečiojo asmens bankui panaudojant tiesioginio debito sistemą pervesti trečiojo asmens paslaugų teikėjo klientui mokėtiną sumą į paslaugų teikėjo sąskaitą, pranešimo apie gautas sumas išsiuntimas klientui, susisiekimas su trečiuoju asmeniu, iš kurio paslaugų teikėjas negavo apmokėjimo, ir galiausiai nurodymas paslaugų teikėjo bankui pervesti gautus mokėjimus, atskaičius jo atlygį, į kliento banko sąskaitą.

Iš tikrųjų ši paslauga patenka į sąvoką „Skolinio reikalavimo išieškojimas“, kaip tai suprantama pagal 13 straipsnio B skirsnio d punkto 3 papunktį, ir todėl ji nėra atleidžiama nuo mokesčio, jeigu jos tikslas yra sudaryti paslaugos teikėjo klientams galimybę surinkti iš šių trečiųjų asmenų jiems privalomas sumokėti sumas. Taigi minėta paslauga siekiama, kad būtų sumokėtos skolos. Prisiimdamas įsipareigojimą surinkti skolas kreditoriaus naudai, paslaugos teikėjas atleidžia savo klientus nuo užduočių, kurias be jo tarpininkavimo jie, kaip kreditoriai, turėtų patys atlikti; šios užduotys – tai prašymai pervesti privalomas sumokėti sumas naudojantis „tiesioginio debeto“ sistema.

(žr. 28, 32–33, 36 punktus ir rezoliucinę dalį)