Byla C-541/08

Fokus Invest AG

prieš

Finanzierungsberatung-Immobilientreuhand und Anlageberatung GmbH (FIAG)

(Oberster Gerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo — Susitarimo I priedo 25 straipsnis — SESV 63 straipsnis ir 64 straipsnio 1 dalis — Laisvas kapitalo judėjimas — Pagal valstybės narės teisę įsteigta bendrovė, kurios kapitalas priklauso pagal Šveicarijos teisę įsteigtai bendrovei — Šios bendrovės įsigytas nekilnojamasis turtas, esantis toje valstybėje narėje“

2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas   I ‐ 1028

Sprendimo santrauka

1. Tarptautiniai susitarimai – EB–Šveicarijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo – Įsisteigimo laisvė

   (EB–Šveicarijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo I priedo 25 straipsnis)

2. Laisvas kapitalo judėjimas – Kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų apribojimai – 1993 m. gruodžio 31 d. buvę kapitalo judėjimo, susijusio su tiesioginėmis investicijomis, apribojimai – Sąvoka

   (SESV 64 straipsnio 1 dalis)

1.  Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo I priedo 25 straipsnį reikia aiškinti taip, kad įsigyjant nekilnojamojo turto nustatytas reikalavimas prilyginti piliečiams apima tik fizinius asmenis.

   Sąjungos teisės nuostatų, įskaitant Sutarties nuostatas, susijusias su bendrąja rinka, aiškinimas negali būti automatiškai pritaikytas Susitarimo išaiškinimui ir bet kuriuo atveju pagal šį Susitarimą juridiniai asmenys neįgyja teisės įsisteigti. Šiuo atžvilgiu iš minėto 25 straipsnio nuostatų formuluotės aiškiai matyti, kad šioje nuostatoje numatytos aptariama teise besinaudojančių asmenų kategorijos pagal savo pobūdį apima fizinius asmenis, kurie naudojasi šia teise įgyvendindami judėjimo laisvę.

   (žr. 34, 36–37 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  SESV 64 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad nacionalinio įstatymo dėl užsieniečių nekilnojamojo turto įsigijimo nuostatos, pagal kurias užsieniečiams šio įstatymo prasme įsigyjant nekilnojamąjį turtą atitinkamoje teritorijoje reikalaujama turėti leidimą įsigyti tokį turtą arba pateikti patvirtinimą, kad įvykdytos tame įstatyme numatytos šios pareigos netaikymo sąlygos, yra Šveicarijos Konfederacijai, kaip trečiajai šaliai, taikomas leistinas kapitalo judėjimo apribojimas.

   Tiek pagal 1993 m. gruodžio 31 d. buvusius teisės aktus, tiek pagal galiojančius teisės aktus užsieniečiui nagrinėjamoje valstybėje narėje įsigyjant nekilnojamąjį turtą reikalaujama prieš tai gauti leidimą. Tokiomis aplinkybėmis pareiga gauti išankstinį leidimą, taikoma užsienio bendrovei, turi būti laikoma leistina pagal SESV 64 straipsnio 1 dalį. Bet kuriuo atveju ankstesnių ir šiuo metu galiojančių teisės aktų skirtumai, t. y. valdžios institucijos, kompetentingos patvirtinti, kad taikoma išimtis, ir šiuo atžvilgiu taikytinos procedūros nustatymas, apsiriboja taisyklėmis, kurios nedaro įtakos pačiai taikytinų teisės aktų esmei, kurią sudaro pagrindinis reikalavimas užsieniečiams gauti leidimą nekilnojamajam turtui įsigyti ir jiems nustatyta pareiga įrodyti, kad įvykdytos išimties pripažinimo sąlygos. Taigi galiojantys teisės aktai nėra grindžiami skirtinga logika nei ankstesnė teisė ir juose neįtvirtinamos iš esmės naujos procedūros.

   (žr. 46, 48–49 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)