Byla C-473/08

Ingenieurbüro Eulitz GbR Thomas und Marion Eulitz

prieš

Finanzamt Dresden I

(Sächsisches Finanzgericht prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva — 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies j punktas — Atleidimas nuo mokesčio — Privačios mokymo paslaugos, kai mokoma mokyklinių ar universitetinių dalykų — Savarankiškai dirbančio dėstytojo teikiamos paslaugos trečiuoju asmeniu esančio instituto organizuojamuose profesinės kvalifikacijos kėlimo kursuose“

2010 m. sausio 28 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas   I ‐ 910

Sprendimo santrauka

1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas nuo mokesčio – Privačių mokymo paslaugų, kai mokoma mokyklinių ar universitetinių dalykų, atleidimas nuo mokesčio

   (Tarybos direktyvos 77/388 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies j punktas)

2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas nuo mokesčio – Privačių mokymo paslaugų, kai mokoma mokyklinių ar universitetinių dalykų, atleidimas nuo mokesčio

   (Tarybos direktyvos 77/388 4 straipsnis ir 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies j punktas)

1.  Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies j punktas turi būti aiškinamas taip, kad mokymo paslaugos, kurias diplomuotas inžinierius tobulinimosi institute, įsteigtame kaip privatinės teisės reglamentuojama asociacija, teikia tobulinimosi kursų dalyviams, jau turintiems bent universitetinį arba aukštojo mokslo architekto ar inžinieriaus diplomą arba lygiavertį išsilavinimą, o kursai užbaigiami egzaminu, gali būti „<…> mokymo paslaugos, kai mokoma mokyklinių ar universitetinių dalykų“ šios nuostatos prasme. Tokios mokymo paslaugos gali būti ir kita nei dėstymo tiesiogine prasme veikla su sąlyga, kad ji iš esmės vykdoma perduodant dėstytojo žinias ir įgūdžius moksleiviams ar studentams ir mokant mokyklinių ar universitetinių dalykų. Prireikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar visa atitinkama mokymo veikla yra „mokymo paslaugos“, kai „mokoma mokyklinių ar universitetinių dalykų“ minėtos nuostatos prasme.

   (žr. 38 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies j punktas turi būti aiškinamas taip, kad savarankiškai dirbantis asmuo, esantis pagal civilinę teisę įsteigtos bendrovės nariu, kuris kaip dėstytojas teikia paslaugas trečiuoju asmeniu esančios institucijos siūlomuose profesinės kvalifikacijos kėlimo kursuose, negali būti laikomas mokiusiu „privačiai“ šios nuostatos prasme, jeigu būtent ši institucija, o ne atitinkamas dėstytojas, buvo atsakinga už tobulinimosi institutą, kuriame tas dėstytojas skaitė paskaitas ir suteikė mokymo paslaugas kursų dalyviams. Dėl šios aplinkybės savaime pašalinama galimybė, kad dėstytojas – taigi ir civilinės teisės reglamentuojama bendrovė, kurios narys jis yra, – būtų laikomas mokiusiu „privačiai“ Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies j punkto prasme.

   Atsižvelgiant į tai, vien dėl aplinkybės, kad ekonominė veikla vykdoma „savarankiškai“ ir įvykdomi kiti Šeštosios direktyvos 4 straipsnyje nustatyti kriterijai, jog asmuo galėtų būti laikomas PVM mokėtoju, negalima automatiškai daryti išvados, kad dėstytojas, kurio nesieja darbo sutartis ar tokios sutarties pagrindu atsiradę analogiški pavaldumo santykiai, savo ekonominę veiklą vykdo „privačiai“ šios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies j punkto prasme.

   (žr. 48, 52–53, 55 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)