Keywords
Summary

Keywords

Aplinka – Žalos aplinkai prevencija ir jos ištaisymas – Atsakomybė už aplinkos apsaugą – Direktyva 2004/35 – Principas „teršėjas moka“

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 5 dalis, 11 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis)

Summary

Kai susidūrus su žala aplinkai netenkinamos sąlygos Direktyvai 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) taikyti ratione temporis ir (arba) ratione materiae , tokią situaciją reglamentuos nacionalinė teisė, laikantis Sutarties nuostatų ir nepažeidžiant kitų antrinės teisės aktų.

Direktyva 2004/35 nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais kompetentingai institucijai, besivadovaujančiai šia direktyva, leidžiama preziumuoti, kad yra priežastinis ryšys, įskaitant išplitusios taršos atvejus, tarp subjektų ir nustatytos žalos dėl to, kad jų įrenginiai yra netoli užterštos teritorijos. Tačiau remiantis principu „teršėjas moka“ norėdama preziumuoti tokį priežastinį ryšį ši institucija turi turėti patikimų duomenų savo prezumpcijai pagrįsti, kaip antai, kad šių subjektų įrenginiai yra netoli užterštos teritorijos ir kad sutampa rasti teršalai ir šio subjekto savo veikloje naudojamos medžiagos.

Direktyvos 2004/35 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 5 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad kompetentingai institucijai nusprendus taikyti žalos ištaisymo priemones subjektams, kurių veikla patenka į šios direktyvos III priedą, ji neprivalo nustatyti nei šių subjektų, dėl kurių veiklos padaryta žala aplinkai, kaltės, nei nerūpestingumo ar juo labiau tyčios. Tačiau ši institucija privalo pirmiausia nustatyti konstatuotos taršos šaltinį, kadangi šiuo klausimu ji turi didelę diskreciją pasirinkti, kokias procedūras ir būdus taikyti ir kiek laiko toks tyrimas truks. Kita vertus, ši institucija, remdamasi nacionalinėmis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, turi nustatyti priežastinį ryšį tarp subjektų, kuriems nustatytos žalos ištaisymo priemonės, veiklos ir šios taršos.

Be to, kadangi Direktyvos 2004/35 16 straipsnio 1 dalyje pagal EB 176 straipsnį aiškiai numatyta, kad direktyva netrukdo valstybėms narėms išsaugoti arba priimti griežtesnes nuostatas, susijusias su žalos aplinkai prevencija ir ištaisymu, valstybė narė, be kita ko, gali nuspręsti, kad kitą nei išvardyta minėtos direktyvos III priede profesinę veiklą vykdantys subjektai objektyviai gali būti laikomi atsakingi už žalą aplinkai, t. y. šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a–c papunkčių prasme – ne tik už žalą saugomoms rūšims ir buveinėms, bet taip pat vandeniui ir dirvožemiui.

(žr. 44, 57, 65, 68–70 punktus ir rezoliucinę dalį)