Keywords
Summary

Keywords

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Prašymas išaiškinti, pateiktas dėl Sąjungos teisės nuostatos, taikytinos pagal nacionalinę teisę, taikymo vidaus situacijai – Jurisdikcija pateikti tokį išaiškinimą

(SESV 267 straipsnis)

2. Teisės aktų derinimas – Bendra mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis – Direktyva 90/434 – Sandoriai, kurių tikslas sukčiavimas ar mokesčių vengimas

(Tarybos direktyvos 90/434 11 straipsnio 1 dalies a punktas)

Summary

1. Kai reglamentuojant išimtinai vidaus situacijas nacionalinės teisės aktuose pasirenkami tokie patys sprendimai, kokie numatyti Sąjungos teisėje, kad, be kita ko, būtų išvengta nacionalinių piliečių diskriminacijos ar galimo konkurencijos iškreipimo, egzistuoja konkretus Sąjungos interesas, jog, siekiant ateityje išvengti aiškinimo skirtumų, iš Sąjungos teisės perimtos nuostatos ar sąvokos būtų aiškinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikomos.

(žr. 33 punktą)

2. Direktyvos 90/434 dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, 11 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, jog šioje direktyvoje numatytomis lengvatomis mokesčių mokėtojui, kuris teisiniais veiksmais, apimančiais įmonių jungimą, siekia išvengti perleidimo mokesčio mokėjimo, turi būti leidžiama pasinaudoti, nes šis mokestis nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

Iš tiesų, remdamosi šiuo straipsniu, valstybės narės tik išimtiniais ir ypatingais atvejais gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti visomis šios direktyvos nuostatomis arba jų dalimi. Todėl Direktyvos 90/434 11 straipsnio 1 dalies a punktas, kaip išimtinė nuostata, turi būti aiškinamas siaurai, atsižvelgiant į jo turinį, tikslą ir kontekstą. Kalbant apie tinkamus komercinius motyvus, atsižvelgiant į numatytoje operacijoje dalyvaujančių bendrovių veiklos restruktūrizavimą ar racionalizavimą, tarp kurių negali būti sukčiavimo ar mokesčių vengimo prezumpcijos, ši nuostata aiškiai apsiriboja bendrovių jungimu ir kitais su jų reorganizavimu susijusiais sandoriais ir taikoma tik mokesčiams, atsirandantiems iš tokių sandorių.

Be to, Direktyva 90/434 visiškai nesuderinami mokesčiai, kurie gali būti renkami skirtingų valstybių narių bendrovių susijungimo ar panašaus sandorio atveju. Nustačius neutralias konkurencijos atžvilgiu mokesčių taisykles, šia direktyva tik kompensuojami tam tikri fiskaliniai nepatogumai, susiję su tarptautiniu įmonių restruktūrizavimu. Iš to matyti, kad tik aiškiai Direktyvoje 90/434 numatytų mokesčių atžvilgiu gali būti taikomos joje nustatytos lengvatos ir tik jiems gali būti taikoma šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta išimtis. Kadangi direktyvoje nėra jokios nuorodos, leidžiančios daryti išvadą, kad ja siekta taikyti lengvatas ir kitų mokesčių, kaip antai taikomo nacionalinėje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto įsigijimo atveju, atžvilgiu, tie mokesčiai turi būti laikomi visada priklausančiais valstybių fiskalinei kompetencijai ir jiems taikomos Direktyvos 90/434 11 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos lengvatos, kad būtų kompensuotas mokesčio, kurio apmokestinamoji vertė ir tarifas būtinai skiriasi nuo taikomo bendrovių jungimui ir kitiems su juo susijusiems reorganizavimo sandoriams, nesumokėjimas.

(žr. 45–47, 49, 50, 52–54, 56 punktus ir rezoliucinę dalį)