Byla C-165/08

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Lenkijos Respubliką

„Genetiškai modifikuoti organizmai — Sėklos — Draudimas tiekti rinkai — Draudimas įtraukti į nacionalinį veislių katalogą — Direktyvos 2001/18/EB ir 2002/53/EB — Etinių ir religinių argumentų pateikimas — Įrodinėjimo pareiga“

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas   I ‐ 6846

Sprendimo santrauka

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Ieškinys

   (EB 226 straipsnis)

2. Aplinka – Apgalvotas genetiškai modifikuotų organizmų išleidimas į aplinką – Direktyva 2001/18 – Bendrasis žemės ūkio augalų veislių katalogas – Direktyva 2002/53

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18 22 ir 23 straipsniai; Tarybos direktyvos 2002/53 4 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 17 straipsnis)

1.  Pagal EB 226 straipsnį pareikštame ieškinyje turi būti pateikti aiškūs ir tikslūs kaltinimai, leidžiantys valstybei narei ir Teisingumo Teismui tiksliai įvertinti Bendrijos teisės pažeidimo, kuriuo kaltinama, apimtį, kad ši valstybė galėtų veiksmingai pasinaudoti savo gynybos priemonėmis ir kad Teisingumo Teismas galėtų patikrinti, ar nurodyti įsipareigojimai neįvykdyti.

   Taip nėra, jeigu Komisija pateikia konkrečius samprotavimus tik apie tam tikrus direktyvos straipsnius, o vėliau padaro išvadą, kad ginčijamos nacionalinės nuostatos nesuderinamos su minėtoje direktyvoje, vertinant ją kaip visumą, ir ypač šiuose jos straipsniuose įtvirtinta laisvos apyvartos sistema. Iš to išplaukia, kad ieškinys priimtinas tik tiek, kiek jame kalbama apie tariamą įsipareigojimų neįvykdymą pagal minėtus straipsnius, bet nepriimtinas tiek, kiek jame siekiama konstatuoti šios direktyvos, vertinant ją kaip visumą, pažeidimą.

   (žr. 43, 46, 48 punktus)

2.  Valstybė narė, kuri nustato genetiškai modifikuotų veislių sėklų laisvos apyvartos draudimą ir draudžia įtraukti genetiškai modifikuotas veisles į nacionalinį veislių katalogą, neįvykdo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/18 dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220 22 ir 23 straipsnius ir pagal Direktyvos 2002/53 dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo 4 straipsnio 4 dalį bei 16 straipsnį.

   Dėl Direktyvos 2001/18 pasakytina, kad jos 22 ir 23 straipsniuose valstybėms narėms nustatyta pareiga nedrausti, neriboti ar netrukdyti tiekti rinkai genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kaip atskirų produktų ar esančių kituose produktuose, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus, tačiau numatyta galimybė, laikantis antroje iš šių nuostatų nustatytų konkrečių sąlygų, imtis joje numatytų apsaugos priemonių. Todėl vienašalė nacionalinė priemonė, draudžianti prekiauti GMO sėklomis, aiškiai pažeidžia minėtų 22 ir 23 straipsnių nuostatas.

   Toks bendras draudimas taip pat akivaizdžiai pažeidžia Direktyvos 2002/53 16 straipsnio 1 dalį, kurioje valstybėms narėms numatyta pareiga veislių, priimtų laikantis šios direktyvos, sėkloms nenustatyti jokių prekybos apribojimų, taikomų pačiai veislei, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, kurios netaikytinos šiuo atveju. Šiuo klausimu žinoma, kad tam tikros veislės, priimtos laikantis šios direktyvos ir todėl esančios jos 17 straipsnyje numatytame bendrajame kataloge, yra genetiškai modifikuotos.

   Be to, iš Direktyvos 2002/53 4 straipsnio 4 dalies, be kita ko, matyti, kad negali būti bendrai uždrausta įtraukti į nacionalinį veislių katalogą genetiškai modifikuotų veislių. Iš minėto 4 straipsnio 4 dalies, be kita ko, matyti, kad galimas atsisakymas įtraukti veislę į minėtą katalogą vien dėl to, kad ji gali būti genetiškai modifikuota, pateisinamas tik tuo atveju, jei nebuvo imtasi visų tinkamų priemonių siekiant išvengti neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, tačiau taip nėra tuo atveju, kai veislei yra išduotas sutikimas pagal Direktyvą 2001/18.

   (žr. 61–64 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)