Byla T-434/07

Volvo Trademark Holding AB

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo SOLVO paraiška — Ankstesni žodiniai ir vaizdiniai Bendrijos ir nacionaliniai prekių ženklai VOLVO — Santykinis atmetimo pagrindas — Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis)“

2009 m. gruodžio 2 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas   II ‐ 4419

Sprendimo santrauka

1. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Sudėtinio vaizdinio prekių ženklo ir žodinio prekių ženklo vizualus panašumas – Vertinimo kriterijai

   (Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

2. Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva

   (Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 74 straipsnio 1 dalis)

3. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu

   (Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

4. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu

   (Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.  Nagrinėjant sudėtinio vaizdinio prekių ženklo ir ankstesnio žodinio prekių ženklo panašumą Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, atsižvelgiama į šių prekių ženklų, kokie jie įregistruoti arba prašomi įregistruoti, visumą. Taigi žodinis prekių ženklas yra prekių ženklas, kurį sudaro tik raidės, žodžiai arba žodžių junginiai, parašyti įprastu spausdinimo šriftu, be specifinio vaizdinio elemento. Apsauga, kylanti iš žodinio prekių ženklo registracijos, taikoma paraiškoje įregistruoti nurodytam žodžiui, o ne ypatingiems vaizdiniams arba stiliaus aspektams, kurie gali būti būdingi šiam prekių ženklui. Taigi nagrinėjant prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą nereikia atsižvelgti į ankstesnio žodinio žymens galimą grafinį pavaizdavimą ateityje.

   (žr. 37 punktą)

2.  Bendrijos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, kurios buvo akto priėmimo metu. Šiuo atžvilgiu negalima teigti, kad, vertinant žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, atitinkamos visuomenės apibrėžimo klausimas yra teisinė sąlyga, kurią pirmą kartą ir savo iniciatyva gali nagrinėti Bendrasis Teismas. Iš tikrųjų atitinkamos visuomenės apibrėžimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurias pirmiausia turi nagrinėti Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) laikydamasi minėto reglamento 74 straipsnio 1 dalies ir kurių atžvilgiu Bendrasis Teismas prireikus gali atlikti teisėtumo kontrolę, atsižvelgdamas į šalių nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus.

   (žr. 46–47 punktus)

3.  Nors analizuojat nagrinėjamų žymenų panašumą Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, kuris yra svarbiausias veiksnys visapusiškai vertinant galimybę supainioti, reikia, kaip ir analizuojant galimybę supainioti, atsižvelgti į atitinkamos visuomenės suvokimą, tai taikytina iš esmės tik tuo atveju, kai aptariamų vartotojų ypatumai gali daryti įtaką jų suvokimui, susijusiam su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu. Taigi taip yra būtent tuo atveju, kai kalbama apie fonetinio ir konceptualaus panašumo laipsnio suvokimą, kuris gali kisti dėl šių vartotojų kalbos ir kultūrinės aplinkos, netgi tam tikrų specializuotų terminų žinomumo lygio, kartais nustatomo pagal tai, jog jie turi profesinių žinių turinčios visuomenės statusą.

   Kita vertus, jeigu nurodytos visuomenės suvokimas gali daryti įtaką galimybės supainioti, t. y. aptariamų prekių ir paslaugų priskyrimo tai pačiai įmonei arba ekonomiškai susijusioms įmonėms, buvimui, į tokį suvokimą reikia atsižvelgti visapusiškai vertinant galimybę supainioti. Taip yra būtent didesnio pastabumo laipsnio, kurį paprastai turi profesinių žinių turinti visuomenė, atveju.

   (žr. 48–49 punktus)

4.  Vaizdinis prekių ženklas SOLVO, kurį prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą „sandėlių valdymo sistemai skirtoms kompiuterinėms programoms ir konteinerių terminalo sistemai skirtoms kompiuterinėms programoms“, priskiriamoms Nicos sutarties 9 klasei, ir žodinis prekių ženklas VOLVO, anksčiau be kitų prekių ir paslaugų Jungtinėje Karalystėje įregistruotas minėtos sutarties 9 klasei priskiriamoms „kompiuterinėms programoms“, todėl ir prekėms, kurios tapačios prašomu registruoti prekių ženklu žymimoms prekėms, yra fonetiškai panašūs.

   Nors žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtinga pirmoji raidė lemia fonetinį skirtumą, keturių kitų raidžių junginys „olvo“ tariamas visiškai vienodai ir dėl to neginčijamai išlieka tam tikro laipsnio panašumas.

   Net jei būtų tiesa, kad žymens pradžia yra svarbi jo sukeliamam bendram įspūdžiui, šiuo atveju negali būti paneigtas tam tikras panašumas, atsižvelgiant į tai, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, didžioji dalis, t. y. keturios iš jų kiekvieno penkių raidžių, tariamos vienodai.

   Tai, kad dėl vieno iš nagrinėjamų svarbių aspektų žymenys, dėl kurių kilo ginčas, tam tikru laipsniu, t. y. fonetiškai, panašūs, neleidžia teigti, jog viena iš esminių Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygų yra netenkinama. Tokiomis aplinkybėmis reikia atlikti visapusišką galimybės supainioti vertinimą, kad būtų nustatyta, ar, atsižvelgiant į konstatuotą fonetinio žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnį, paraiškoje nurodytų prekių tapatumą ir ankstesnio žymens žinomumą, visuomenė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės, galės manyti, kad jos yra pagamintos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių.

   (žr. 28, 39–40, 50 punktus)