Keywords
Summary

Keywords

1. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis)

2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybės pagalbos gavėjams suteiktas pranašumas

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybės pagalbos gavėjams suteiktas pranašumas – Netiesioginis pranašumas – Įtraukimas

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

4. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kuriai gali būti taikoma EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata – Sąlygos

(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas)

5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje – Žalos konkurencijai ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai apibūdinimas

(EB 87 straipsnio 1 dalis ir EB 253 straipsnis)

6. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Pagalba, suteikta pažeidžiant EB 88 straipsnio procedūros taisykles – Pagalbos gavėjų galimi teisėti lūkesčiai – Teisinis saugumas – Apsauga – Sąlygos ir ribos

(EB 88 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis)

Summary

1. Ieškinys, kuriame pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalį turi būti išdėstytas ginčo dalykas ir pagrindai, kuriais remiamasi, konkrečiais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas darant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, tačiau priedai turi tik įrodomąją ir pagalbinę reikšmę. Todėl jie negali būti naudojami ieškinyje glaustai nurodytiems ieškinio pagrindams išplėtoti nurodant jame nepateiktus reikalavimus ar argumentus. Ieškinyje ieškovas turi tiksliai pateikti reikalavimus, dėl kurių Teismas turi priimti sprendimą, ir bent glaustai išdėstyti teisines ir faktines aplinkybes, kuriomis šie reikalavimai grindžiami.

(žr. 24–25 punktus)

2. Priemonė – valstybės subsidija, mokama kiekvienam transliacijos paslaugų vartotojui, įsigyjančiam arba išsinuomojančiam prietaisą, tinkamą nekoduotoms programų transliacijoms naudojant skaitmenines antžemines technologijas priimti, vartotojui ir turinio tiekėjui nemokant jokių papildomų mokesčių, – suteikia pranašumą EB 87 straipsnio 1 dalies prasme skaitmeninės antžeminės televizijos transliuotojams ir kabelinės televizijos operatoriams transliuotojų per palydovą atžvilgiu.

Kai pasinaudoti tokia priemone galima, tik jei tenkinamos kelios kumuliatyvios sąlygos, tarp kurių yra sąlyga įsigyti arba išsinuomoti prietaisą, tinkamą programų transliacijoms naudojant skaitmenines antžemines technologijas priimti, ji akivaizdžiai negali būti naudinga vartotojui, nusprendusiam įsigyti arba išsinuomoti prietaisą, tinkamą programų transliacijoms naudojant tik skaitmenines palydovines technologijas priimti. Todėl pagalbos priemonių, susijusių su skaitmeninės televizijos rinka, atžvilgiu tokia priemonė neatitinka Komisijos nustatyto technologinio neutralumo reikalavimo.

Auditorijos plėtra yra pagrindinė televizijos programų transliuotojų komercinės veiklos dalis. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad tokia pagalbos priemonė, pirma, skatina vartotojus pereiti nuo analoginio prie skaitmeninio antžeminio būdo ir kartu sumažina išlaidas, kurių skaitmeninės antžeminės televizijos transliuotojai būtų turėję patirti, ir, antra, leidžia šiems transliuotojams sustiprinti savo poziciją rinkoje prekės ženklo įvaizdžio ir klientų išlaikymo atžvilgiu, palyginti su naujais konkurentais.

Tai, kad tokia priemonė yra labai naudinga vartotojams, nes ji pažangiausių dekoderių kainas priartina prie bazinių dekoderių kainų, neturi jokios įtakos faktui, kad ji taip pat suteikia pranašumą antžeminės televizijos transliuotojams ir kabelinės televizijos operatoriams.

Be to, dekoderio kaina yra lemiamas kriterijus, į kurį atsižvelgia televizijos žiūrovai priimdami sprendimą. Dėl tiesiogiai vartotojams suteiktos subsidijos pažymėtina, kad dėl jos automatiškai sumažėja prietaiso, tinkamo programų transliacijoms naudojant skaitmenines antžemines technologijas priimti, įsigijimo arba nuomos kaina. Toks kainos sumažinimas gali turėti įtakos kainoms jautraus vartotojo pasirinkimui.

Maža to, tokia priemonė yra atrankinė, net jei transliuotojai per palydovą gali ja pasinaudoti pasiūlydami dekoderius „hibridus“, t. y. antžeminius ir kartu palydovinius dekoderius. Iš tikrųjų, jei transliuotojai per palydovą siūlytų dekoderius „hibridus“, tai reikštų papildomas išlaidas, kurios būtų įtrauktos į pardavimo vartotojams kainą ir kurias geriausiu atveju kompensuotų aptariama priemonė, kuria pastarieji naudojasi. Taigi transliuotojai per palydovą atsidurtų blogesnėje padėtyje, palyginti su antžeminės televizijos ir kabelinės televizijos transliuotojais, nes pastarieji neturėtų į dekoderių pardavimo vartotojams, kurie naudojasi priemone, kainą įtraukti kokių nors papildomų išlaidų.

(žr. 56–57, 60, 62, 64–65, 68, 95 punktus)

3. EB 87 straipsniu draudžiama valstybės arba iš valstybinių išteklių bet kokia forma teikiama pagalba, neatsižvelgiant į tai, ar su pagalba susijęs pranašumas suteikiamas tiesiogiai, ar netiesiogiai. Todėl tiesiogiai suteiktas pranašumas tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nebūtinai yra įmonės, gali būti netiesioginis pranašumas, taigi ir valstybės pagalba, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie yra įmonės.

Todėl vartotojams suteikta subsidija gali būti kvalifikuojama kaip valstybės pagalba ūkio subjektų, tiekiančių vartojimo prekes ar teikiančių tokias paslaugas, naudai.

(žr. 75–76 punktus)

4. Kad pagalba būtų suderinama su bendrąja rinka EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto prasme, ja turi būti siekiama bendrojo intereso tikslo ir ji turi būti būtina ir proporcinga šio tikslo atžvilgiu.

Dėl priemonės, kurią sudaro valstybės subsidija, mokama kiekvienam transliacijos paslaugų vartotojui, įsigijusiam arba išsinuomojusiam prietaisą, tinkamą nekoduotoms programų transliacijoms naudojant skaitmenines antžemines technologijas priimti, vartotojui ir turinio tiekėjui nemokant jokių papildomų mokesčių, negalima teigti, kad bendrojo intereso tikslas yra pašalinti rinkos veikimo trūkumus, susijusius su koordinavimo tarp rinkos subjektų problema, kuri trukdo plėtoti skaitmeninį transliavimą.

Kai rinkoje jau veikiantys televizijos transliuotojai įstatymu numatyto termino nutraukti transliavimą analoginiu būdu nustatymą turi laikyti neginčijamu faktu ir pradėti kurti naujas komercines strategijas, subsidijos skaitmeniniams dekoderiams įsigyti nėra būtinos norint ištaisyti koordinavimo tarp rinkos subjektų problemą dėl to, kad ji jau išspręsta, nes buvo nustatytas terminas pereiti prie skaitmeninės technologijos.

Kai antžeminė televizija užima labai svarbią padėtį, rizika, kad dėl koordinavimo tarp subjektų problemos komercinės veiklos subjektai nepasieks kritinio vartotojų skaičiaus, nėra tokia, kad jie negalėtų su ja susidoroti.

(žr. 125–126 punktus)

5. Motyvavimo pareiga, taikoma priemonę kvalifikuojant kaip pagalbą, reikalauja, kad būtų nurodytos priežastys, dėl kurių Komisija mano, jog aptariama priemonė patenka į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Dėl konkurencijos bendrojoje rinkoje iškraipymo pažymėtina, kad nors Komisija savo sprendimo motyvuose turi bent jau nurodyti aplinkybes, kuriomis buvo suteikta pagalba, jei jos leidžia įrodyti, kad pagalba gali paveikti prekybą tarp valstybių narių ir iškreipti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta, tačiau ji neprivalo atlikti realios atitinkamų rinkų ekonominės situacijos analizės įmonių pagalbos gavėjų rinkos dalies, įmonių konkurenčių pozicijos ir esamos prekybos tarp valstybių narių atžvilgiu. Be to, neteisėtai suteiktos pagalbos atveju Komisija neprivalo įrodyti realaus šios pagalbos poveikio konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Jei iš tiesų taip būtų, toks reikalavimas būtų naudingas valstybėms narėms, kurios skyrė neteisėtą pagalbą, o ne toms, kurios apie pagalbą informuoja vykstant planavimo etapui. Komisijai pakanka nustatyti, kad nagrinėjama pagalba gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją, tačiau ji neprivalo apibrėžti atitinkamos rinkos.

(žr. 144–146 punktus)

6. Kaip numatoma Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB 88 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnio 1 dalyje, jeigu esant neteisėtai pagalbai priimamas neigiamas sprendimas, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo. Tačiau šioje nuostatoje numatoma, kad Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui. Pagalbą gaunančios įmonės iš principo gali turėti teisėtų lūkesčių dėl pagalbos teisėtumo tik tuomet, jei ji buvo suteikta laikantis procedūros. Rūpestingas ūkio subjektas paprastai turi galimybę įsitikinti, ar procedūros buvo laikomasi, net jei sprendimo suteikti pagalbą neteisėtumas priskirtinas valstybei pagalbos skirstytojai ir jo atšaukimas pažeistų sąžiningumo principą.

Teisinio saugumo principas reikalauja teisės aktų aiškumo ir tikslumo bei juo siekiama užtikrinti, kad Bendrijos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius būtų galima numatyti. Jokia Bendrijos teisės nuostata nereikalauja, kad Komisija, nurodydama grąžinti su bendrąja rinka nesuderinama paskelbtą pagalbą, nustatytų tikslią grąžintinos pagalbos sumą. Iš tikrųjų pakanka, kad Komisijos sprendime būtų pateikta informacija, leidžianti jo adresatui be pernelyg didelių sunkumų pačiam nustatyti šią sumą. Vadinasi, teisinio saugumo principas nėra pažeidžiamas, jei yra sunku tiksliai nustatyti vieno iš ginčijamame sprendime naudoto apskaičiavimo metodo parametrų tikslią vertę.

(žr. 170, 173, 179–181 punktus)