Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62007TJ0051

    Sprendimo santrauka

    Byla T-51/07

    Agrar-Invest-Tatschl GmbH

    prieš

    Europos Bendrijų Komisiją

    „Importo muitų išieškojimas a posteriori — Kroatijos kilmės cukrus — Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas — Oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimas importuotojams — Sąžiningumas“

    2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas   II ‐ 2828

    Sprendimo santrauka

    1. Ieškinys dėl panaikinimo – Bendrijos teismo kompetencija – Reikalavimai, kuriais siekiama gauti nurodymą priimti konkrečias priemones – Nepriimtinumas

      (EB 231 ir 233 straipsniai)

    2. Europos Bendrijų nuosavi ištekliai – Importo ir eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“

    3. Procesas – Tyrimo priemonės – Pavėluotas įrodymų pateikimas – Sąlygos

      (Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalis)

    4. Europos Bendrijų nuosavi ištekliai – Atleidimas nuo importo muitų

      (Tarybos reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir 239 straipsnis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

    1.  Pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos duoti nurodymų Bendrijos institucijoms. Iš tikrųjų, remiantis EB 231 straipsniu, Pirmosios instancijos teismas gali tik panaikinti ginčijamą aktą. Tada pagal EB 233 straipsnį atitinkama institucija privalo imtis priemonių Pirmosios instancijos teismo sprendimui įvykdyti. Šis teisėtumo kontrolės ribojimas taikomas visiems ginčams, kuriuos gali nagrinėti Pirmosios instancijos teismas.

      (žr. 27, 28 punktus)

    2.  Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punkto ketvirtojoje pastraipoje nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo gali remtis savo sąžiningumu tik tuo atveju, jei „gali įrodyti, jog atlikdamas atitinkamas operacijas, jis dėjo visas pastangas, kad įvykdytų visas lengvatinio režimo taikymo sąlygas“. Taigi galima daryti išvadą, kad apmokestinamasis asmuo būtinai turėjo elgtis sąžiningai atitinkamu prekybinių operacijų vykdymo laikotarpiu. Todėl galutinė data, iki kurios galima atsižvelgti į apmokestinamojo asmens sąžiningumą, yra importo data. Apmokestinamasis asmuo negali teigti, kad jo sąžiningumas buvo atkurtas atgaline data dėl įvykių, įvykusių po produktų importo iš trečiosios šalies operacijų, kaip antai kontrolė, kurios rezultatai, praėjus keliems mėnesiams po importo operacijų įvykdymo, patvirtino joms išduotų sertifikatų EUR.1 autentiškumą ir tikslumą. Iš tikrųjų sąžiningumo sąvoka „kalbant apie a posteriori patikrintų ir patvirtintų lengvatinių sertifikatų autentiškumą ir tikslumą“ neturi prasmės.

      (žr. 47, 49, 51 punktus)

    3.  Remiantis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei šalys gali dublike ir triplike teikti įrodymus, kuriais grindžiami jų argumentai, Pirmosios instancijos teismas priima po tripliko pateiktus įrodymus tik išskirtiniais atvejais, kaip antai, jei įrodymo teikėjas iki rašytinės procedūros pabaigos negalėjo gauti aptariamų įrodymų arba jei pavėluotu priešininko įrodymų pateikimu galima pateisinti bylos papildymą, kad būtų užtikrintas rungimosi principo laikymasis.

      (žr. 57 punktą)

    4.  Nors Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punktu ir 239 straipsniu tikrai siekiama to paties tikslo, jie nesutampa. Pirmojo straipsnio tikslas yra siauresnis už antrojo, nes vienintelis juo siekiamas tikslas – apsaugoti apmokestinamojo asmens teisėtus lūkesčius, susijusius su sprendime dėl importo muitų įtraukimo į apskaitą a posteriori pateiktos informacijos pagrįstumu. Atvirkščiai, 239 straipsnis yra bendroji teisingumo išlyga.

      Kadangi šiuose straipsniuose išdėstytos dvi skirtingos nuostatos, kurių taikymo kriterijai skiriasi, pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškovė, grįsdama su Reglamento Nr. 2913/92 239 straipsniu susijusius reikalavimus, negali apsiriboti nuoroda į paaiškinimus, susijusius su minėto reglamento 220 straipsnio 2 dalies b punktu.

      (žr. 58, 59 punktus)

    Top