Staff case summary

Staff case summary

Santrauka

1. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Specialiosios priemonės, skirtos laikinųjų darbuotojų tarnybai nutraukti – Reglamentas Nr. 2689/95 – Išeitinė išmoka

(Tarybos reglamento Nr. 2689/95 4 straipsnio 1 ir 4 dalys)

2. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Dalykas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3. Pareigūnai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis)

1. Aiškinant Bendrijos teisės nuostatą, reikia atsižvelgti, pirma, į jos formuluotę ir, antra, į jos kontekstą, taip pat teisės aktų, kurių dalis ji yra, siekiamus tikslus. Pažodžiui aiškinant „pajamų prieš mokesčius“ sąvoką, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2689/95, kuriame nustatomos Europos Bendrijų specialiosios priemonės, skirtos Europos Bendrijų laikinųjų darbuotojų tarnybai nutraukti dėl Austrijos, Suomijos ir Švedijos įstojimo, 4 straipsnio 4 dalį, matyti, kad ji apima finansinę išmoką, kurią būtent už atliekamas pareigas kas mėnesį gauna nacionalinėje administracijoje pareigas atliekantis asmuo. Taip tikrai yra tuo atveju, jei šiai išmokai taikomas vadinamasis pajamų mokestis.

Bendrijos teisės sąvokos, kaip antai „pajamos prieš mokesčius“, kurias išeitinės išmokos gavėjas gauna dėl savo „naujų pareigų“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2689/95, aiškinimas negali priklausyti nuo vienos ar kitos finansinės išmokos, kurią asmuo gauna už savo pareigų vykdymą, vertinimo nacionalinės teisės sistemose. Iš tiesų, jei būtų atvirkščiai, kiltų pavojus pažeisti Bendrijos teisės vieningumą ir pareigūnų vienodo vertinimo principą.

(žr. 33, 35 ir 37 punktus)

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo André prieš Komisiją , F‑10/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑183 ir II‑A‑1‑755, 35 punktas ir nurodyta teismų praktika.

2. Kadangi pareigūnų ieškinių priimtinumas priklauso nuo ikiteisminės procedūros laikymosi, bet koks kaltinimas, kuris nebuvo nurodytas ikiteisminiame skunde ir kuris jokiu būdu negali būti laikomas pagrįstu tais pačiais ginčijimo pagrindais, kurie nurodyti minėtame skunde, ar jame pateiktų argumentų papildomu pagrindimu, turi būti atmestas kaip nepriimtinas dėl skundo ir ieškinio atitikties taisyklės nesilaikymo.

(žr. 43 punktą)

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. gegužės 4 d. Sprendimo Z prieš Parlamentą , T‑242/97, Rink. VT p. I‑A‑77 ir II‑401, 58 punktas; 2001 m. vasario 22 d. Sprendimo Tirelli prieš Parlamentą , T‑144/00, Rink. VT p. I‑A‑45 ir II‑171, 25 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 11 d. Nutarties Martin Beriejo prieš Tarybą , F‑60/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 34 punktas.

3. Nors sprendimo susigrąžinti nepagrįstai sumokėtą sumą teisėtumui taikoma sąlyga, kad atitinkamas pareigūnas ar tarnautojas turėjo žinoti apie sumokėjimo nepagrįstumą arba šis nepagrįstumas buvo akivaizdus, vis dėlto Bendrijos teismas gali patikrinti pirmos ar antros sąlygos laikymąsi tik jei suinteresuotasis asmuo pateikia pagrindą, pagrįstą Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pažeidimu, ar bent jau jei jis ne vien ginčija sumokėtos sumos, kurią institucija siekia susigrąžinti, nepagrįstumą, tačiau tvirtina, kad nežinojo arba negalėjo žinoti apie sumokėjimo nepagrįstumą. Vien tai, kad atitinkamas pareigūnas ar tarnautojas ginčija sumokėjimo nepagrįstumą, visiškai nenurodydamas, ar buvo žinoma (faktiškai ar numanomai) apie nepagrįstumą, negali būti vertinama kaip implicitinis teiginys, jog suinteresuotasis asmuo nežinojo ar negalėjo žinoti apie nepagrįstumą, antraip kiltų pavojus pažeisti Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio tikslą ir juo nustatytą institucijų ir jų pareigūnų ar tarnautojų teisių bei pareigų pusiausvyrą.

(žr. 45 punktą)