Staff case summary

Staff case summary

Santrauka

1. Procesas – Terminas ieškiniui pareikšti – Teisės praradimas praleidus terminą – Pateisinama klaida – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2. Pareigūnai – Ieškinys – Priimtinumo sąlygos – Reikalavimai, nepagrįsti atskiru pagrindu ar argumentu, bet susiję su kitais reikalavimais – Priimtinumas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnis)

3. Pareigūnai – Laisva darbo vieta – Pareigų ėjimas paaukštinant arba perkeliant – Pranešimas apie laisvą darbo vietą, iš kurio „a priori“ negalima nustatyti įdarbinimo būdo – Kandidato paraiška, kuri turi būti nagrinėjama kaip prašymas perkelti ar paaukštinti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalies a punktas ir 45 straipsnis)

4. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Kompensacija – Ypatingi motyvai

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa; Tarybos sprendimo 2004/752 3 straipsnio 4 dalis)

1. Kalbant apie terminus pareikšti ieškinį, reikia nurodyti, kad pateisinamos klaidos sąvoka turi būti aiškinama siaurai ir gali būti taikoma tik ypatingomis aplinkybėmis, kai atitinkamos institucijos veiksmai sukelia arba daugiausia lemia tai, kad teisės subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto subjekto, pagrįstai susipainioja. Iš tiesų tokiu atveju administracija negali remtis tuo, kad pati nesilaikė teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, dėl ko teisės subjektas suklydo.

Pareigūnas, kuris remdamasis personalo srityje kompetentingo generalinio direktoriaus nurodymais, užuot tiesiogiai pateikęs skundą Paskyrimų tarnybai dėl jo nenaudai priimto akto, pateikia skundą Paaukštinimų komitetui, nors šis aktas nesusijęs su pareigų paaukštinimo procedūros eiga, ir kuris, atmetus šį skundą, pavėluotai pareiškia ieškinį, padaro klaidą, kuria galima pateisti pavėluotą jo ieškinio pareiškimą.

(žr. 39–41 ir 44 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. gegužės 29 d. Sprendimo Bayer prieš Komisiją, T‑12/90, Rink. p. II‑219, 29 punktas; 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Pelle ir Konrad prieš Tarybą ir Komisiją, T‑8/95 ir T‑9/95, Rink. p. II‑0000, 93 punktas.

2. Kalbant apie ieškinį, susijusį su pareigūnais, reikia nurodyti, jog to, kad reikalavimai nėra pagrįsti jokiu atskiru pagrindu ar argumentu, nepakanka, kad būtų prieita prie išvados, jog jie nepriimtini, jei iš bylos medžiagos matyti, kad atsižvelgiant į jų ryšį su kitais ieškinio reikalavimais jie galėtų būti priimti.

(žr. 47 punktą)

3. Atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas įvairias galimybes Paskyrimų tarnybai įdarbinti į laisvas darbo vietas, kandidatų paraiškos į šias vietas institucijoje, pateiktos tos pačios institucijos pareigūnų, negali būti a priori vertinamos kaip prašymai perkelti. Vis dėlto pareigūno pateikta paraiška į laisvą darbo vietą šioje institucijoje turi būti vertinama kaip prašymas perkelti ar paaukštinti, kai, remiantis pranešimu apie laivą darbo vietą, kuriame visiškai atmesta galimybė būti paskirtam pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45a straipsnį, negalima numatyti, kaip bus paskirta į darbo vietą, ir kai, remiantis šiai darbo vietai priskiriamu lygiu, taip pat neįmanoma gauti jokios lemiamos informacijos šiuo klausimu.

Kandidato paraiška, į kurią įtrauktas prašymas perkelti, nors joje ir neapsiribojama tuo, patenka į Komisijos sprendimo dėl pareigūnų, kuriems darbo užmokestis mokamas iš bendrojo biudžeto tyrimų skirsnio asignavimų, pareigų paaukštinimo procedūros nuostatų, pagal kurias pareigūnai, buvę laikinieji tarnautojai, kuriems darbo užmokestis buvo mokamas iš tyrimų skirsnio asignavimų, neišsaugo lygyje, prie kurio jie buvo priskirti prieš juos įdarbinant bandomajam laikotarpiui, sukauptų paaukštinimo balų, jeigu per dvejus metus nuo paskyrimo šie pareigūnai jų prašymu perkeliami į pareigas, priskiriamas su administravimu susijusiam bendrojo biudžeto skirsniui, taikymo sritį.

(žr. 53, 54, 74, 75 ir 77–79 punktus)

4. Institucija, kuri nesąžiningai ginčija ieškinio priimtinumą, net jeigu ji laimėjo bylą, gali būti įpareigota atlyginti dalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų.

(žr. 87 ir 88 punktus)