Staff case summary

Staff case summary

Santrauka

1. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalys)

2. Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindas, grindžiamas teisės akto taikymo srities pažeidimu – Konstatavimas „ex officio“ – Sąlygos

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 77 straipsnis)

3. Pareigūnai – Atestacijos procedūra – Įgyvendinimo taisyklės Komisijoje – Įgaliojimai nuspręsti dėl kandidatūrų – Skirtumai vertinimo procedūros atžvilgiu – Dalyvavimo konkurse kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis; XIII priedo 10 straipsnio 3 dalis)

1. Tikslų laiško ar rašto teisinį vertinimą atlieka tik teismas, o ne šalys. Skundu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį turi būti laikomas laiškas, kuriuo pareigūnas prašo, kad administracija imtųsi tam tikrų veiksmų, jeigu minėtą laišką, net jeigu jis galėjo būti aiškinamas kaip prašymas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, Paskyrimų tarnyba aiškino kaip skundą, todėl suinteresuotasis asmuo galėjo pagrįstai manyti įvykdęs Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytos ikiteisminės procedūros reikalavimus ir galintis pateikti ieškinį tiesiogiai Tarnautojų teismui.

Iš tikrųjų tuo atveju, kai dėl institucijos elgesio ar iš dalies dėl tokio elgesio sąžiningam asmeniui, kuris elgiasi gana rūpestingai kaip pakankamai apdairus asmuo, kilo pagrįstų neaiškumų, administracija negali remtis tuo, kad ji pati nesilaikė teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principų, o dėl to asmuo padarė klaidą.

(žr. 34, 35 ir 38–40 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. gegužės 29 d. Sprendimo Bayer prieš Komisiją , T‑12/90, Rink. p. II‑219, 29 punktas; 1993 m. liepos 15 d. Nutarties Hogan prieš Parlamentą , T‑115/92, Rink. p. II‑895, 36 punktas.

2. Bendrijos teismas gali ir prireikus privalo ex officio nagrinėti tam tikrus su akto turinio teisėtumu susijusius pagrindus. Tai taikoma viešosios tvarkos išlyga grindžiamo pagrindo, susijusio su tuo, kad sprendimu buvo pažeista teisės akto taikymo sritis, atveju. Iš tikrųjų Tarnautojų teismas neatliktų savo funkcijos spręsti dėl teisėtumo, jeigu neatkreiptų dėmesio į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis teisės norma, kuri nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nors šalys to ir neginčytų, ir jeigu nagrinėjamoje byloje jis priimtų sprendimą taikydamas tokią teisės normą.

Šiuo atžvilgiu argumentui, susijusiam su tuo, kad ex officio nagrinėjant pagrindą dėl akto turinio teisėtumo gali būti pažeistas rungimosi principu grindžiamas procesas ir teisių į gynybą paisymo principas, negalima pritarti. Tarnautojų teismo procedūros reglamento 77 straipsnyje numatyta, jog Tarnautojų teismas gali ex officio nagrinėti nepriimtinumo, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga, pagrindą su sąlyga, kad prieš tai išklausomos šalys. Jeigu šia sąlyga tinkamai užtikrinami rungimosi ir teisių į gynybą paisymo principai tuo atveju, kai teismas ex officio nagrinėja nepriimtinumo, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga, pagrindą, nėra jokio pagrindo manyti, kad taip nėra tada, kai teismas ex officio nagrinėja viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, nesvarbu, ar jis pateiktas dėl akto turinio, ar dėl jo formos teisėtumo. Todėl reikia pripažinti, kad, pranešdamas šalims apie viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, kurį numato ex officio nagrinėti gavęs šalių pastabas raštu, ir leisdamas joms šiuo atžvilgiu pateikti savo nuomonę vykstant posėdžiui, Tarnautojų teismas įvykdė iš rungimosi principo ir teisių į gynybą paisymo principo kylančius reikalavimus.

(žr. 50, 51, 57 ir 60 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2002 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Cofidis , C‑473/00, Rink. p. I‑10875, 36 ir 38 punktai; 2006 m. birželio 1 d. Sprendimo P & O European Ferries (Vizcaya) ir Diputación Floral de Vizcaya prieš Komisiją , C‑442/03 P ir C‑471/03 P, Rink. p. I‑4845, 45 punktas; 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Mostaza Claro , C‑168/05, Rink. p. I‑10421, 39 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. liepos 15 d. Sprendimo Browet ir kt. prieš Komisiją , T‑576/93–T‑582/93, Rink. p. II‑677, 35 punktas.

3. Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal kiekvienos institucijos nustatytas taisykles apie kiekvieną pareigūną parengiama periodinė ataskaita, susijusi su jo sugebėjimais, naudingumu ir elgesiu tarnyboje. Pradedant 4 lygiu, ataskaitoje apie AST pareigų grupės pareigūną pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio 2 dalį taip pat gali būti pateikiama nuomonė, ar, atsižvelgiant į pareigūno darbo rezultatus, jis galėtų eiti administratoriaus pareigas.

Atvirkščiai, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnis yra pereinamojo laikotarpio priemonė. Jame numatyta, kaip ankstesnių C ir D kategorijų pareigūnai priskiriami asistentų pareigų grupei nuo 2006 m. gegužės 1 dienos. Atestacija atliekama atsižvelgiant į pareigūnų darbo stažą, patirtį, nuopelnus ir pasirengimo lygį, laikantis procedūros, kurios įgyvendinimo taisyklėse, nustatytose institucijų, numatyta būtent tai, kad kandidatūras apsvarsto Jungtinis atestacijos komitetas. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalį 2004 m. balandžio 7 d. sprendimu Komisija patvirtino joje dirbančių asmenų atestacijos procedūros įgyvendinimo tvarką.

Atitinkamai Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, kurias priėmė Komisija, ir 2004 m. balandžio 7 d. sprendime nurodytos vertinimo ir atestacijos procedūros skiriasi ir vykdomos pagal skirtingas taisykles.

Šiuo atžvilgiu, nors tvirtintojas yra kompetentingas patvirtinti tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą, jei apeliacijos vertintojas nepadarė ataskaitos pakeitimų, vis dėlto kiekvienoje atestacijos procedūros dalyje dėl pareigūnų kandidatūrų, pateiktų atestacijai, turi spręsti Paskyrimų tarnyba. Būtent minėta tarnyba, t. y. kitas subjektas, o ne tvirtintojas vertinimo procedūroje, remdamasi turimomis tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitomis, turi įvertinti atestuojamų kandidatų patirtį ir nuopelnus. Tik Paskyrimų tarnyba gali suvienodinti įvairių Komisijos tarnybų atliekamo šių kriterijų vertinimo taisykles, nes tvirtintojo ar apeliacinio vertintojo nuomonė dažniausiai apsiriboja tarnybomis, už kurias jie atsakingi.

Jei rengdama ankstesnių C ir D kategorijų Komisijos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitas administracija nesuteikė suinteresuotajam asmeniui galimybės dalyvauti Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalyje numatytoje atestacijoje nurodydama, jog, atliekant vertinimą, jis neįrodė turintis „sugebėjimų“, būtinų tam, kad būtų atestuotas, sprendimas, kuriuo buvo užkirstas kelias dalyvauti atestacijoje, buvo priimtas remiantis ne per atestacijos procedūrą taikomomis minėtomis XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kaip, atsižvelgiant į jo dalyką, ir turėjo būti, bet vykdant vertinimo procedūrą taikomomis Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio nuostatomis. Taip administracija pažeidė minėto 43 straipsnio taikymo sritį, nesutampančią su Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies taikymo sritimi, ir vertinimo bei atestacijos procedūrų atskyrimo principą, todėl suinteresuotasis asmuo turi teisę prašyti panaikinti savo tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą ta dalimi, kiek ji susijusi su jo sugebėjimais eiti asistento pareigas.

Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalyje ir 2004 m. balandžio 7 d. sprendime nenumatyta, kad atestacijos, kuri leistų be jokių suvaržymų eiti asistentų pareigas, galimybė turi būti suteikta remiantis ne darbo stažu, patirtimi, nuopelnais ir pasirengimo lygiu, o kitais kriterijais. Antrame procedūros etape, t. y. vertinant pareigūno tinkamumą atestuoti, pagal 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 5 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad būtų įvykdytos dvi sąlygos, būtent – pasirengimo lygis ir darbo stažas, o ne kad būtų įvykdyta su sugebėjimais susijusi sąlyga.

(žr. 64–66, 76, 80, 82, 87, 88 ir 91 punktus)