Byla C-549/07

Friederike Wallentin-Hermann

prieš

Alitalia – Linee Aeree Italiane SpA

(Handelsgericht Wien prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Oro transportas — Reglamentas Nr. 261/2004 — 5 straipsnis — Kompensavimas ir pagalba keleiviams skrydžio atšaukimo atveju — Atleidimas nuo pareigos sumokėti kompensaciją — Skrydžio atšaukimas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių“

2008 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I ‐ 11065

Sprendimo santrauka

1. Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Kompensavimas ir pagalba keleiviams skrydžio atšaukimo atveju

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis)

2. Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Kompensavimas ir pagalba keleiviams skrydžio atšaukimo atveju

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis; 1999 m. Monrealio konvencijos 19 ir paskesni straipsniai)

3. Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Kompensavimas ir pagalba keleiviams skrydžio atšaukimo atveju

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis)

4. Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Kompensavimas ir pagalba keleiviams skrydžio atšaukimo atveju

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas bei 3 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis)

1.  Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad orlaivio techninė problema, dėl kurios atšaukiamas skrydis, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką šios nuostatos prasme, nebent ši problema atsirado dėl įvykių, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai valdyti.

   Iš tikrųjų, jei Bendrijos teisės aktų leidėjas į šio reglamento keturioliktoje konstatuojamojoje dalyje esantį pavyzdinį sąrašą įtraukė „netikėtai atsiradusius skrydžių saugos trūkumus“ ir jei orlaivio techninė problema gali būti priskirta prie tokių trūkumų, su tokiu įvykiu susijusios aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“ Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies prasme, tik jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir išvardytieji šio reglamento keturioliktoje konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti. Vykdydami savo veiklą oro vežėjai paprastai susiduria su įvairiomis techninėmis problemomis, kurių neišvengiamai atsiranda naudojant lėktuvus. Vadinasi, techninės problemos, atsiradusios dėl nepakankamos techninės lėktuvo priežiūros, sprendimas turi būti laikomas būdingu normaliai oro vežėjo veiklai.

   (žr. 23, 24, 34 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija) nėra lemianti aiškinant Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus atleidimo pagrindus. Iš tikrųjų šiame straipsnyje minima sąvoka „ypatingos aplinkybės“, tačiau jos nėra nei Monrealio konvencijos 19 straipsnyje, nei kitose jos nuostatose. Be to, Monrealio konvencijos 19 straipsnis yra susijęs su vėlavimais, o Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis reglamentuoja skrydžio atšaukimą. Be to, šios konvencijos 19 ir paskesni straipsniai reglamentuoja sąlygas, kuriomis vėluojant skrydžiui suinteresuoti keleiviai gali pareikšti ieškinius dėl konkrečių nuostolių atlyginimo, o Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnis numato standartines ir nedelsiant žalą atlyginančias priemones. Būdamos nepriklausomos nuo priemonių, kurių įgyvendinimo sąlygas nustato Monrealio konvencija, jos yra papildomos konvencijoje įtvirtintųjų atžvilgiu. Iš to darytina išvada, kad šios konvencijos 19 straipsnyje numatyti vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai negali būti automatiškai taikomi Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies atveju.

   (žr. 30, 32, 34 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Oro vežėjui kylančių techninių problemų dažnumas pats savaime nėra elementas, leidžiantis nuspręsti, ar egzistuoja „ypatingos aplinkybės“ Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, 5 straipsnio 3 dalies prasme.

   (žr. 37 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.  Vien to, kad oro vežėjas laikėsi minimalių techninės orlaivių priežiūros taisyklių, nepakanka siekiant įrodyti, jog jis ėmėsi „visų pagrįstų priemonių“ Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, 5 straipsnio 3 dalies prasme, ir atleisti jį dėl to nuo šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos sumokėti kompensaciją.

   Iš tikrųjų, Bendrijos teisės aktų leidėjas ne visas ypatingas aplinkybes norėjo padaryti tokias, kurios galėtų atleisti nuo pareigos sumokėti keleiviui kompensaciją atšaukus skrydį, o tik tas, kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių. Iš to darytina išvada: kadangi ne visų ypatingų aplinkybių atveju galima atleisti nuo pareigos mokėti kompensaciją, asmuo, kuris nori jomis remtis, turi įrodyti, kad jų nebūtų buvę galima niekaip išvengti imantis adekvačių situacijai priemonių, t. y. tokių priemonių, kurios ypatingų aplinkybių atsiradimo metu atitinka oro vežėjui techniškai ir ekonomiškai įvykdytinas sąlygas. Oro vežėjas turi iš tikrųjų įrodyti, kad nedarydamas nepakeliamos aukos, atsižvelgiant į savo įmonės pajėgumus tuo metu, jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti skrydžio atšaukimo dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė.

   (žr. 39–41, 43 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)