Byla C-537/07

Evangelina Gómez-Limón Sánchez-Camacho

prieš

Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS) ir kt.

(Juzgado de lo Social no 30 de Madrid prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 96/34/EB — Bendrasis susitarimas dėl tėvystės atostogų — Darbuotojo įgytos ar įgyjamos teisės prasidėjus atostogoms — Socialinės apsaugos išmokų tęstinumas atostogų laikotarpiu — Direktyva 79/7/EEB — Vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas socialinės apsaugos srityje — Teisių į nuolatinio invalidumo pensiją įgijimas tėvystės atostogų laikotarpiu“

Generalinės advokatės E. Sharpston išvada, pateikta 2008 m. gruodžio 4 d.   I ‐ 6528

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas   I ‐ 6545

Sprendimo santrauka

1. Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Įsidarbinimas ir darbo sąlygos – Vienodas požiūris – Bendrąjį susitarimą dėl tėvystės atostogų įgyvendinanti direktyva

   (Tarybos direktyvos 96/34 priedo 2 straipsnio 6 punktas)

2. Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Įsidarbinimas ir darbo sąlygos – Vienodas požiūris – Bendrąjį susitarimą dėl tėvystės atostogų įgyvendinanti direktyva

   (Tarybos direktyvos 96/34 priedo 2 straipsnio 6 ir 8 punktai)

3. Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Įsidarbinimas ir darbo sąlygos – Vienodas požiūris – Bendrąjį susitarimą dėl tėvystės atostogų įgyvendinanti direktyva

   (Tarybos direktyvos 96/34 priedo 2 straipsnio 8 punktas)

4. Socialinė politika – Vienodas požiūris į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje – Direktyva 79/7

   (Tarybos direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.  Privatūs asmenys nacionaliniuose teismuose gali remtis Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, išdėstyto Direktyvos 96/34 dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, priede, 2 straipsnio 6 punktu. Iš tiesų šiame straipsnyje valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad prasidėjus tėvystės atostogoms darbuotojo įgytos ar įgyjamos teisės išliktų nepakitusios iki pat tėvystės atostogų pabaigos; taip pat taikyti šias teises pasibaigus tėvystės atostogoms, įskaitant visus per tą laiką atsiradusius pakeitimus. Taigi minėtame straipsnyje, kuriuo siekiama išvengti bet kokio darbuotojų, nusprendusių išeiti tėvystės atostogų, teisių pažeidimo, nustatytas bendras ir nedviprasmiškas įpareigojimas nacionalinės valdžios institucijoms ir darbdaviams pripažinti įgytas ir įgyjamas teises tokioms atostogoms prasidėjus ir užtikrinti, kad pasibaigus atostogoms darbuotojai galės ir toliau įgyti teises, lyg atostogos nebuvo suteiktos. Todėl minėto 2 straipsnio 6 punkto turinys atrodo pakankamai tikslus, kad asmuo, kurio byla nagrinėjama, galėtų remtis šia nuostata, o teismas – ją taikyti.

   (žr. 35–37 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Pagal Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, išdėstyto Direktyvos 96/34 dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, priede, 2 straipsnio 6 ir 8 punktus apskaičiuojant darbuotojo nuolatinio invalidumo pensiją galima atsižvelgti į faktą, kad jis buvo išėjęs tėvystės atostogų dirbant ne visą darbo laiką, per kurias mokėjo įmokas ir įgijo teises į pensiją proporcingai gautam atlyginimui.

   Tačiau, pirma, minėto Bendrojo susitarimo 2 straipsnio 6 punkte ne reglamentuojamos teisės ir pareigos, kylančios iš darbo santykių tėvystės atostogų laikotarpiu, bet nurodomi nacionalinės teisės aktai ir kolektyvinės sutartys sutarčiai arba darbo santykiams taikytinai teisei nustatyti, įskaitant tai, kiek minėtų atostogų laikotarpiu darbuotojas toliau įgyja teisių tiek darbdavio atžvilgiu, tiek pagal profesines socialinės apsaugos sistemas. Antra, šio Bendrojo susitarimo 2 straipsnio 8 punkte minimas socialinės apsaugos išmokų užtikrinimas laikotarpiu, kuriuo darbuotojas naudojasi teise į tėvystės atostogas, tačiau nenustatant šiuo atžvilgiu konkretaus įpareigojimo valstybėms narėms. Iš to išplaukia, kad minėtose nuostatose valstybėms narėms nenustatytas įpareigojimas užtikrinti darbuotojams, kad jų tėvystės atostogų dirbant ne visą darbo laiką laikotarpiu jie ir toliau įgytų teisių į būsimas socialinės apsaugos išmokas tiek, kiek ir darbo visą darbo laiką atveju.

   (žr. 40, 42–44 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, išdėstyto Direktyvos 96/34 dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, priede, 2 straipsnio 8 punkte nenustatyti įpareigojimai valstybėms narėms, išskyrus reikalavimą visus su šiuo Bendruoju susitarimu susijusius socialinės apsaugos reguliuojamus klausimus nagrinėti ir apibrėžti laikantis nacionalinės teisės aktų. Visų pirma joms nenustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad tėvystės atostogų laikotarpiu darbuotojai ir toliau gautų socialinės apsaugos išmokas. Minėtu 2 straipsnio 8 punktu privatūs asmenys negali remtis nacionaliniuose teismuose prieš viešosios valdžios institucijas.

   (žr. 51 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)

4.  Vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas, visų pirma socialinės apsaugos srityje, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 79/7 dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje, nedraudžia, kad tėvystės atostogų dirbant ne visą darbo laiką laikotarpiu darbuotojas įgytų teises į nuolatinio invalidumo pensiją, atsižvelgiant į išdirbtą darbo laiką ir gautą atlyginimą, o ne į tai, lyg jis būtų dirbęs visą darbo laiką.

   Iš tiesų minėta direktyva tik siekiama laipsniškai įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą socialinės apsaugos srityje ir pagal jos 7 straipsnio 1 dalies b punktą valstybės narės turi teisę netaikyti jos nuostatų nustatant teisę gauti socialinės apsaugos išmokas pasibaigus nedarbo dėl vaikų priežiūros laikotarpiui. Vadinasi, kompetenciją nustatyti teisę gauti socialinės apsaugos išmokas nedirbant dėl vaikų priežiūros vis dar turi valstybės narės.

   (žr. 60–61, 63 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)