Byla C-414/07

Magoora sp. z o. o.

prieš

Dyrektor Izby Skarbowej w Krakowie

(Wojewódzki Sąd Administracyjny w Krakowie prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva — 17 straipsnio 2 ir 6 dalys — Nacionalinės teisės aktai — PVM, sumokėto perkant kurą tam tikroms transporto priemonėms neatsižvelgiant į jų naudojimo tikslą, atskaita — Veiksmingas teisės į atskaitą apribojimas — Nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinti apribojimai direktyvos įsigaliojimo metu“

2008 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I ‐ 10923

Sprendimo santrauka

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Teisės į atskaitą apribojimai

(Tarybos direktyvos 77/388 17 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa)

Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 17 straipsnio 6 dalies antroji pastraipa draudžia, kad perkeldama šią direktyvą į nacionalinę teisę valstybė narė visiškai panaikintų iki tol galiojusias nacionalines nuostatas dėl pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto perkant kurą automobiliams, naudojamiems apmokestinamai veiklai, atskaitos apribojimų ir nuo minėtos direktyvos įsigaliojimo jos teritorijoje dienos šias nuostatas pakeistų naujus kriterijus įtvirtinančiomis nuostatomis, jeigu tokiomis nuostatomis valstybė narė išplečia apribojimus, o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šiuo atžvilgiu Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 6 dalies antrosios pastraipos sąvoka „nacionaliniai įstatymai“ apima šios direktyvos įsigaliojimo metu egzistavusią ir veiksmingai taikytą pridėtinės vertės mokesčio atskaitos sistemą. Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 6 dalies antrojoje pastraipoje numatyta status quo išlyga nesiekiama naujai valstybei narei suteikti galimybę pakeisti savo vidaus teisės aktus dėl to, kad ji įstojo į Europos Sąjungą taip, kad šiais teisės aktais būtų nukrypstama nuo Šeštosios direktyvos tikslų. Šis straipsnis bet kuriuo atveju draudžia valstybei narei minėtą dieną įsigaliojusius teisės aktus vėliau pakeisti taip, jog, palyginti su iki šios datos buvusia situacija, šie apribojimai būtų išplėsti.

(žr. 38, 39 ir 45 punktus bei rezoliucinę dalį)