Byla C-388/07

The Queen, prašoma

The Incorporated Trustees of the National Council on Ageing

(Age Concern England),

prieš

Secretary of State for Business, Enterprise and Regulatory Reform

(High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2000/78 — Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje — Diskriminacija dėl amžiaus — Atleidimas iš darbo dėl išėjimo į pensiją — Pateisinimas“

Generalinio advokato J. Mazák išvada, pateikta 2008 m. rugsėjo 23 d.   I ‐ 1573

2009 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas   I ‐ 1598

Sprendimo santrauka

1. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78

   (Tarybos direktyvos 2000/78 14 konstatuojamoji dalis, 1 straipsnis bei 3 straipsnio 1 dalies c punktas)

2. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78

   (Tarybos direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktas ir 6 straipsnio 1 dalis)

3. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78

   (Tarybos direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktas ir 6 straipsnio 1 dalis)

1.  Direktyva 2000/78/EB, nustatančia vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, siekiama nustatyti bendruosius pagrindus užtikrinant vienodą požiūrį kiekvieno asmens atžvilgiu užimtumo ir profesinėje srityje, kiekvienam suteikiant veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos viena iš jos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, tarp kurių yra ir diskriminacija dėl amžiaus.

   Pagal jos 14 konstatuojamąją dalį ši direktyva nepažeidžia nacionalinių nuostatų, kuriomis nustatomas pensinis amžius. Vis dėlto ši konstatuojamoji dalis tik patikslina, kad ši direktyva neturi poveikio valstybių narių kompetencijai nustatyti pensinį amžių ir visiškai nedraudžia taikyti šios direktyvos nacionalinėms priemonėms, reglamentuojančioms darbo sutarties pasibaigimo sąlygas sulaukus taip įtvirtinto pensinio amžiaus.

   Taigi nacionalinės teisės nuostata, nenustatanti privalomo automatinio išėjimo į pensiją mechanizmo, bet numatanti sąlygas, kuriomis darbdavys gali nukrypti nuo draudimo diskriminuoti dėl amžiaus principo ir atleisti darbuotoją tuo pagrindu, kad šis sulaukė pensinio amžiaus, turi poveikį šalis siejančių darbo santykių trukmei ir apskritai atitinkamo darbuotojo profesinės veiklos vykdymui.

   Be to, ši nuostata iš sulaukusių ar netrukus sulauksiančių pensinio amžiaus darbuotojų atima bet kokią apsaugą nuo diskriminacijos dėl amžiaus įdarbinant ir taip apriboja šios kategorijos darbuotojų būsimą dalyvavimą aktyviame gyvenime. Tokia nacionalinės teisės nuostata turi būti laikoma kaip nustatanti taisykles, susijusias su „įdarbinimu ir darbo sąlygomis, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą“ Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punkto prasme ir todėl ji patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

   (žr. 23, 25, 27–28 ir 30 punktus bei rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji nedraudžia nacionalinės priemonės, kurioje nėra tiksliai išvardytų tikslų, pateisinančių nukrypimą nuo diskriminacijos dėl amžiaus principo, priskiriamos tiesioginės diskriminacijos kategorijai 2 straipsnio 2 dalies a punkto prasme. Tačiau šio 6 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę nukrypti nuo šio principo tik priemonių, pateisinamų tokiais socialiniais politikos tikslais, kurie susiję su užimtumo politika, darbo rinka ar profesiniu mokymu, atžvilgiu. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar nacionalinės teisės nuostata, kuri suteikia teisę darbdaviams atleisti iš darbo darbuotojus, sulaukusius pensinio amžiaus, atitinka tokį teisėtą tikslą ir ar, atsižvelgiant į valstybių narių turimą diskreciją socialinės politikos srityje, nacionalinė teisės aktų leidybos arba reguliavimo institucija gali pagrįstai manyti, kad pasirinktos priemonės buvo tinkamos ir būtinos šiam tikslui įgyvendinti.

   (žr. 52 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 6 straipsnio 1 dalimi suteikiama galimybė valstybėms narėms nacionalinėje teisėje numatyti tam tikras skirtingo požiūrio dėl amžiaus formas, jeigu jas „objektyviai ir tinkamai“ pateisina teisėtas tikslas, kaip antai užimtumo politika, darbo rinka ar profesinis mokymas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

   Šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi leidžiama valstybėms narėms savo nacionalinėje teisėje numatyti skirtingą požiūrį dėl amžiaus įtvirtinančias nuostatas, susijusias su tiesioginės diskriminacijos kategorija šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkto prasme. Būtent atsižvelgiant į tai, šio 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti kaip taikomą „nepaisant šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies“. Kadangi ši galimybė yra diskriminacijos draudimo principo išimtis, jai griežtai taikomos to paties 6 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

   Kalbant apie tai, kad Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyti kriterijai taikomi skirtingai, palyginti su numatytaisiais jos 6 straipsnio 1 dalyje, ši nuostata suteikia valstybėms narėms galimybę nacionalinėje teisėje numatyti, kad kai kurios skirtingo požiūrio dėl amžiaus formos nėra diskriminacija šios direktyvos prasme, jeigu jos „objektyviai ir tinkamai“ pateisintos. Nors sąvokos „tinkamai“ nėra šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkte, neįmanoma įsivaizduoti, kad skirtingą požiūrį galima pateisinti teisėtu tikslu, tinkamomis ir būtinomis priemonėmis, bet kad šis pateisinimas būtų netinkamas. Todėl nereikia didelės reikšmės suteikti aplinkybei, kad ši sąvoka buvo vartojama tik tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad ši nuostata skirta valstybėms narėms ir jas įpareigoja, nepaisant didelės diskrecijos socialinės politikos srityje, labai gerai pagrįsti siekiamo tikslo teisėtumą.

   (žr. 61–62, 65 ir 67 punktus bei rezoliucinės dalies 3 punktą)