Byla C-371/07

Danfoss A/S

ir

AstraZeneca A/S

prieš

Skatteministeriet

(Vestre Landsret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva — 6 straipsnio 2 dalis — Apmokestinamojo asmens paslaugų teikimas neatlygintinai ne verslo tikslais — Teisė į PVM atskaitą — 17 straipsnio 6 dalies antroji pastraipa — Valstybių narių teisė toliau taikyti Šeštosios direktyvos įsigaliojimo dieną nacionalinėje teisėje numatytus teisės į atskaitą apribojimus“

Generalinės advokatės E. Sharpston išvada, pateikta 2008 m. spalio 23 d.   I ‐ 9552

2008 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I ‐ 9573

Sprendimo santrauka

1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita

   (Tarybos direktyvos 77/388 17 straipsnio 6 dalies antroji pastraipa)

2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji sandoriai

   (Tarybos direktyvos 77/388 6 straipsnio 2 dalis)

1.  Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 17 straipsnio 6 dalies antroji pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia valstybei narei po šios direktyvos įsigaliojimo apriboti teisę į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio už įmonių valgyklų neatlygintino maitinimo, teikiamo verslo partneriams ir darbuotojams vykstant darbo susirinkimams, išlaidas atskaitą, nors įsigaliojimo metu šis apribojimas nebuvo veiksmingai taikomas šioms išlaidoms, nes pagal administracinę praktiką šių valgyklų paslaugos apmokestintos pagal savikainą, skaičiuojamą gamybos išlaidų pagrindu, tai yra žaliavų kainą ir išlaidas su paruošimu susijusiam darbo užmokesčiui, ir maisto bei gėrimų pardavimui bei valgyklų administravimui, už tai suteikiant teisę į viso sumokėto pirkimų pridėtinės vertės mokesčio atskaitą.

   (žr. 44 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 6 straipsnio 2 dalis, kuri, apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčio tikslams, prilygina kai kuriuos apmokestinamojo asmens realiai neatlygintinus sandorius prekių tiekimui ar paslaugų teikimui už atlygį, turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata, pirma, nenumato neatlygintino verslo partnerių maitinimo įmonių valgyklose vykstant darbo susitikimams šių įmonių patalpose, kai matyti iš objektyvių aplinkybių – kurias turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, – kad šis maitinimas teikiamas išimtinai profesiniais tikslais. Antra, ši nuostata iš esmės numato įmonės neatlygintiną darbuotojų maitinimą savo patalpose, nebent – ir tai irgi turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, – verslo poreikiams, pavyzdžiui, siekiui užtikrinti darbo susitikimų tęstinumą ir tinkamą eigą, būtina, kad darbdavys užtikrintų maitinimą. Šiuo atžvilgiu nors iš esmės darbuotojų maitinimas yra privačių poreikių tenkinimas, priklausantis nuo darbuotojų pasirinkimo, kur darbdavys nedalyvauja, tam tikromis aplinkybėmis darbuotojams suteiktas maitinimas nėra pastarųjų privačių poreikių tenkinimas, bet yra atliktas verslo tikslais. Asmeninė darbuotojų gauta nauda tik papildo verslo poreikius.

   (žr. 57, 62 ir 65 punktus bei rezoliucinės dalies 2 punktą)