Byla C-256/07

Mitsui & Co. Deutschland GmbH

prieš

Hauptzollamt Düsseldorf

(Finanzgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrijos muitinės kodeksas — Muitų grąžinimas — 29 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies a punktas — Muitinė vertė — Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 — 145 straipsnio 2 ir 3 dalys — Atsižvelgimas į pardavėjo mokėjimus pagal pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą garantinį įsipareigojimą nustatant muitinę vertę — Taikymas laiko atžvilgiu — Materialinės normos — Procedūrinės normos — Normos taikymas atgaline data — Galiojimas“

Generalinio advokato J. Mazák išvada, pateikta 2008 m. spalio 21 d.   I ‐ 1954

2009 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas   I ‐ 1964

Sprendimo santrauka

1. Bendrasis muitų tarifas – Muitinė vertė – Sandorio vertė – Patikslinimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2913/92 29 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies a punktas; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 145 straipsnio 2 dalis ir Komisijos reglamentas Nr. 444/2002)

2. Bendrasis muitų tarifas – Muitinė vertė – Sandorio vertė – Patikslinimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2913/92 236 straiosnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 145 straipsnio 2 ir 3 dalys ir Komisijos reglamentas Nr. 444/2002)

1.  Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 29 straipsnio 1 dalį bei 3 dalies a punktą ir Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 444/2002, 145 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad kai prekių defektai, atsiradę po šių prekių išleidimo į laisvą apyvartą, bet remiantis įrodymais egzistavę anksčiau, pagal sutartinį garantinį įsipareigojimą lemia vėlesnius gamintojo pardavėjo mokėjimus pirkėjui, atitinkančius remonto išlaidas, nurodytas jo platintojų išrašytose sąskaitose faktūrose, tokie mokėjimai gali sumažinti šių prekių sandorio vertę ir kartu muitinę vertę, kuri buvo deklaruota vadovaujantis gamintojo pardavėjo bei pirkėjo iš pradžių suderėta kaina.

   Iš tiesų, pirma, jeigu importavus prekę, pavyzdžiui transporto priemonę, pasirodo, kad ji turėjo defektų importavimo metu, jos reali ekonominė vertė yra mažesnė nei išleidimo į laisvą apyvartą metu deklaruota sandorio vertė. Nors Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse nenustatytos sąlygos, kaip turi būti vertinami vėlesni sandorio vertės, kuri yra muitinės vertės apskaičiavimo pagrindas, patikslinimai, tačiau faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina yra duomenys, kuriuos reikia patikslinti, jei tai būtina, siekiant išvengti savavališkai nustatytos arba fiktyvios muitinės vertės nustatymo. Faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą visų pirma galima sumažinti proporcingai prekių komercinės vertės sumažėjimui dėl paslėpto trūkumo, kuris, remiantis įrodymais, egzistavo prieš išleidžiant jas į laisvą apyvartą ir buvo pagrindas vėlesniems mokėjimams pagal sutartinį garantinį įsipareigojimą ir dėl kurio vėliau sumažinama šių prekių muitinė vertė.

   Antra, Reglamento Nr. 2454145 straipsnio 2 dalyje, kurioje šiuo atžvilgiu patikslinamas Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje jau nurodytas klausimo sprendimo būdas, tuo pačiu tikslu nustatomos sąlygos, kuriomis nustatant prekių muitinę vertę gali būti atsižvelgiama į už į laisvą apyvartą išleistas prekes faktiškai sumokėtos kainos patikslinimą, pardavėjo atliktą pirkėjo naudai. Be to, pardavėjo mokėjimai pirkėjui pagal garantinį susitarimą, siekiant šiam pirkėjui atlyginti remonto išlaidas, įrašytas į jo pirkėjų sąskaitas faktūras, yra faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos „patikslinimas“ pagal minėtą nuostatą.

   (žr. 22–24, 26–29 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 444/2002, 145 straipsnis netaikomas importui, kurio muitinės deklaracijos buvo priimtos iki 2002 m. kovo 19 dienos.

   Nors pagal bendrą taisyklę teisinio saugumo principas draudžia nustatyti Bendrijos teisės akto galiojimo pradžią anksčiau, nei jis buvo paskelbtas, šio principo išimtis gali būti taikoma tuomet, kai to reikalauja bendrojo intereso tikslai ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius, taip pat, kai iš atitinkamų Bendrijos normų turinio, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad joms turi būti priskirtas toks poveikis.

   Tačiau nei Reglamento Nr. 444/2002 nuostatose ar jo konstatuojamosiose dalyse, nei šio akto parengiamuosiuose darbuose nėra jokios nuorodos į tai, kad tokį retroaktyvų poveikį reikia priskirti šiai nuostatai. Atvirkščiai, remiantis Muitinės kodekso komiteto padarytais patikslinimais, net matyti, kad tokio poveikio nėra.

   Be to, minėto 145 straipsnio taikymas pažeistų ūkio subjektų teisėtus lūkesčius. Nors šiuo straipsniu siekiama padidinti teisinį saugumą aiškiai numatant, kad turi būti atsižvelgiama į prekių, kurios turėjo defektų importavimo metu, kainos patikslinimą, dar būtina, kad po importavimo tikslinant sandorio vertę dėl prekių defektų šie teisiniai lūkesčiai nebūtų pažeisti konkrečiu atveju muitinei taikant Muitinės kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrą trejų metų terminą.

   (žr. 32–34, 36, 38 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)