Byla C-353/06

Procesas, pradėtas

Stefan Grunkin ir Dorothee Regina Paul

(Amtsgericht Flensburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje — Tarptautinė privatinė teisė pavardžių srityje — Susiejimas vien su pilietybe nustatant taikytiną teisę — Vienoje valstybėje narėje gimęs ir gyvenantis nepilnametis vaikas, turintis kitos valstybės narės pilietybę — Gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje įgytos pavardės nepripažinimas valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra“

Generalinės advokatės E. Sharpston išvada, pateikta 2008 m. balandžio 24 d.   I ‐ 7642

2008 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas   I ‐ 7665

Sprendimo santrauka

1. Bendrijos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Diskriminacija dėl pilietybės – Nacionalinės įstatymų kolizijos normos – Pavardės nustatymas

   (EB 12 straipsnis)

2. Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Nacionalinės įstatymų kolizijos normos – Pavardės nustatymas

   (EB 18 straipsnis)

1.  Kadangi vaikas, kuris yra vienos valstybės narės pilietis, tačiau teisėtai gyvena kitos valstybės narės teritorijoje, ir jo tėvai turi tik pirmosios valstybės narės pilietybę ir kadangi nustatant pavardę šios valstybės narės kolizinė norma nurodo jos materialinę teisę, reglamentuojančią pavardes, šio vaiko pavardės nustatymas šioje valstybėje narėje ir pagal jos teisės aktus negali būti laikomas diskriminacija dėl pilietybės EB 12 straipsnio prasme.

   (žr. 16–18, 20 punktus)

2.  EB 18 straipsnis draudžia vienos valstybės narės valdžios institucijoms, taikant nacionalinę teisę, pagal kurią asmens pavardės nustatymas susiejamas vien su pilietybe, atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo gyvena, suteiktą ir įregistruotą jo pavardę, jeigu jis, kaip ir tėvai, turi tik pirmosios valstybės narės pilietybę. Aplinkybė, jog valstybėje narėje, kurios pilietis yra suinteresuotasis asmuo, jis priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti EB 18 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Šia prasme skirtingos pavardės gali lemti rimtų nepatogumų suinteresuotajam asmeniui, visų pirma tiek viešojoje, tiek privačioje srityje, nes jam, nors ir turinčiam vieną pilietybę, jo pilietybės valstybė, – kuri vienintelė turi kompetenciją, – išduos pasą kita pavarde nei ta, kuri buvo suteikta gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje. Šiuo atžvilgiu yra rizika, kad, kaskart suinteresuotajam asmeniui prireikus įrodyti savo tapatybę gyvenamosios vietos valstybėje narėje, jis turės išsklaidyti abejones dėl jos ir paneigti įtarimus dėl melagingo pareiškimo, kilusius dėl dviejų skirtingų pavardžių. Be to, pažymėjimų, sertifikatų ir diplomų arba bet kurio kito teisę nustatančio dokumento atžvilgiu bet koks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo.

   Atsižvelgiant į tai, jog kaskart suinteresuotajam asmeniui peržengus šių dviejų valstybių narių bendrą sieną jo pavardė bus kita, susiejimo su pilietybe, kuriuo siekiama užtikrinti, kad asmens pavardę būtų galima nustatyti nuosekliai ir pastoviai, rezultatas bus priešingas tam, kurio siekta; taigi jis negali pateisinti minėto atsisakymo. Tikslas išlaikyti didelės šeimos narių ryšius, nors, kaip toks, atrodo teisėtas, taip pat negali būti laikomas toks svarbus, kad pateisintų tokį atsisakymą. Be to, administracinio paprastumo sumetimų, dėl kurių suinteresuotojo asmens pilietybės valstybė narė draudžia sudėtines pavardes, negali pakakti tokiai laisvo judėjimo kliūčiai pateisinti, juo labiau kad šis draudimas neatrodo absoliutus atsižvelgiant į tos valstybės narės teisę.

   (žr. 22, 23, 25–28, 31, 32, 36, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)