EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62006CJ0293

Sprendimo santrauka

Byla C-293/06

Deutsche Shell GmbH

prieš

Finanzamt für Großunternehmen in Hamburg

(Finanzgericht Hamburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Įsisteigimo laisvė — Pelno mokestis — Valstybėje narėje įsteigtai bendrovei priklausančiam ir kitoje valstybėje narėje esančiam nuolatiniam padaliniui paskolinto kapitalo grąžinimo finansinės pasekmės“

Generalinės advokatės E. Sharpston išvada, pateikta 2007 m. lapkričio 8 d.   I - 1131

2008 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I - 1147

Sprendimo santrauka

Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Nuostolių atskaita

(EB sutarties 52 straipsnis (po pakeitimo – EB 43 straipsnis) ir 58 straipsnis (dabar – EB 48 straipsnis)

Kartu skaitomos EB sutarties 52 straipsnio (po pakeitimo – EB 43 straipsnis) ir EB sutarties 58 straipsnio (dabar – EB 48 straipsnis) nuostatos valstybei narei draudžia nuostolių dėl valiutos keitimo, kurių patyrė šios valstybės teritorijoje buveinę turinti bendrovė grąžinant jai priklausančiam kitoje valstybėje narėje esančiam nuolat veikiančiam padaliniui paskolintą kapitalą, neįtraukti į nacionalinį apmokestinimo pagrindą. Šios nuostatos taip pat draudžia leisti atskaityti nuostolius dėl valiutos keitimo kaip dėl savo buveinę valstybėje narėje turinčios įmonės eksploatavimo išlaidas, tik kai jai priklausantis kitoje valstybėje narėje esantis nuolat veikiantis padalinys negauna neapmokestinamojo pelno.

Tokia mokesčių sistema padidina ekonominę riziką, su kuria susiduria valstybėje narėje įsteigta bendrovė, norinti įkurti padalinį kitoje valstybėje narėje, kai ji naudoja kitokią atsiskaitymo priemonę nei kilmės valstybėje ir tai yra įsisteigimo laisvės apribojimas. Jis negali būti pateisintas būtinybe užtikrinti mokesčių sistemos darną, kadangi nėra jokio tiesioginio ryšio tarp nuostolių ir pelno dėl valiutos keitimo. Iš tikrųjų įsisteigimo laisvė neturėtų būti traktuojama taip, jog valstybė narė savo mokesčių teisės nuostatas privalo sieti su kitos valstybės nuostatomis, kad visais atvejais būtų užtikrintas apmokestinimas, naikinantis skirtumus, išplaukiančius iš nacionalinių mokesčių teisės aktų, nes bendrovės priimami sprendimai dėl komercinių struktūrų įsteigimo užsienyje gali tam tikrais atvejais būti daugiau ar mažiau palankūs arba nepalankūs tokiai bendrovei. Tačiau nagrinėjama mokesčių našta siejama su atitinkama aplinkybe, į kurią gali atsižvelgti tik pagrindinės įmonės mokesčių institucijos.

Kalbant apie minėto nuolat veikiančio padalinio patirtų nuostolių dėl valiutos keitimo įskaitymo ribojimą, atsižvelgiant į jo rezultatus, jis taip pat negali būti pateisintas argumentu, kad įmonė, turinti šį padalinį, galėtų pasinaudoti dviguba lengvata dėl nuostolių, susijusių su valiutos keitimu. Iš tikro, valstybė narė, kuri atsisakė vykdyti savo apmokestinimo kompetenciją sudarydama sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, negali remtis šios valstybės teritorijoje įsteigtai bendrovei priklausančio nuolat veikiančio padalinio pajamų apmokestinimo kompetencijos nebuvimu, siekdama pateisinti atsisakymą atskaityti šios bendrovės nurodytas išlaidas, į kurias dėl jų pobūdžio negalima atsižvelgti valstybėje narėje, kur yra šis padalinys.

(žr. 30, 32, 40, 43–45, 47, 50, 51 ir 53 punktus bei rezoliucinės dalies 1–2 punktus)

Top