Byla C-284/06

Finanzamt Hamburg-Am Tierpark

prieš

Burda GmbH, buvusi Burda Verlagsbeteiligungen GmbH

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Mokesčių teisės aktai — Įsisteigimo laisvė — Direktyva 90/435/EEB — Pelno mokestis — Bendroji mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms — Kapitalo bendrovė — Pajamų ir turto prieaugio skirstymas — Mokestis prie šaltinio — Mokesčio kreditas — Akcininkų rezidentų ir akcininkų ne rezidentų vertinimas“

Generalinio advokato P. Mengozzi išvada, pateikta 2008 m. sausio 31 d.   I - 4575

2008 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I - 4603

Sprendimo santrauka

1. Procesas – Žodinė proceso dalis – Atnaujinimas

   (EB 234 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 61 straipsnis)

2. Teisės aktų derinimas – Bendroji mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms – Direktyva 90/435

   (Tarybos direktyvos 90/435 5 straipsnio 1 dalis)

3. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis

   (EB sutarties 52 straipsnis (po pakeitimo — EB 43 straipsnis); Tarybos direktyvos 90/435 4 straipsnis)

1.  Teisingumo Teismas gali savo nuožiūra, generalinio advokato pasiūlymu arba šalių prašymu priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį, jei jis mano, kad nepakanka informacijos arba byla turi būti nagrinėjama remiantis argumentu, dėl kurio šalys nepareiškė savo nuomonių. Tačiau tvirtinimas, kad generalinis advokatas savo išvadoje neatsižvelgė į tam tikras nacionalinės teisės nuostatas, nepaminėtas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendime pateikti prejudicinį klausimą, negali pateisinti žodinės proceso dalies atnaujinimo vadovaujantis šiame straipsnyje nustatytais reikalavimais.

   Pagal EB 234 straipsnį pradėtoje procedūroje pagrindinėje byloje taikytinas svarbias nacionalines nuostatas turi nurodyti ne Teisingumo Teismas. Tokia prerogatyva tenka tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuris, išdėstydamas vidaus teisinį pagrindą, palieka Teisingumo Teismui galimybę pateikti Bendrijos teisės aiškinimą, leidžiantį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui įvertinti nacionalinės teisės aktų suderinamumą su Bendrijos teisės aktais. Be to, Teisingumo Teismo statutas ir Procedūros reglamentas šalims nenumato galimybės pateikti atsiliepimus į generalinio advokato išvadą.

   Tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi apibrėžti faktines aplinkybes, kuriomis kyla jo pateikiami klausimai, arba bent jau paaiškinti faktų prielaidas, kuriomis šie klausimai grindžiami. Todėl kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašyme neatskleidžia tam tikrų faktinių aplinkybių, bylos šalis negali tvirtinti, kad tam tikrų faktų prielaidos, kuriomis generalinis advokatas grindžia savo analizę, yra netikslios arba neišsamios, siekdamos pateisinti žodinės proceso dalies atnaujinimą pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 61 straipsnio reikalavimus.

   (žr. 37–40, 42, 44–47 punktus)

2.  Mokesčiu prie šaltinio Direktyvos 90/435 dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 5 straipsnio 1 dalies prasme nėra laikoma nacionalinės teisės nuostata, numatanti, jog dukterinei bendrovei paskirstant pelną savo patronuojančiai bendrovei, apmokestinamos dukterinės bendrovės pajamos ir turto prieaugis, kurie pagal nacionalinę teisę nebūtų apmokestinami, jei ši dukterinė bendrovė juos būtų pasilikusi, o ne paskirsčiusi patronuojančiai bendrovei.

   Mokestis prie šaltinio – tai bet koks valstybėje, kurioje išmokami dividendai, gautų pajamų apmokestinimas, kurio atsiradimą lemiantis įvykis yra dividendų arba bet kokių kitų pajamų iš akcijų išmokėjimas, kai šio mokesčio bazė yra pajamos iš šių akcijų, o apmokestinamasis asmuo yra tų pačių akcijų turėtojas. Taigi, taikant minėtą nuostatą turi būti įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos. Kadangi trečioji sąlyga, pagal kurią apmokestinamasis asmuo turi būti akcijų turėtojas, nėra įvykdyta, Direktyvos 90/435 5 straipsnio 1 dalis nedraudžia apskaitos korekcinio mechanizmo, kaip antai numatyto minėtoje nacionalinės teisės nuostatoje.

   (žr. 52, 53, 61, 63, 64 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  EB sutarties 52 straipsnį (po pakeitimo – EB 43 straipsnis) reikia aiškinti kaip nedraudžiantį taikyti nacionalinę priemonę, pagal kurią, apmokestinant pelną, kurį dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė paskirsto savo patronuojančiai bendrovei, taikomas toks pats korekcinis mechanizmas, nesvarbu, ar patronuojanti bendrovė reziduoja toje pačioje valstybėje narėje, ar kitoje valstybėje narėje, net jeigu, priešingai nei patronuojančiai bendrovei rezidentei, patronuojančiai bendrovei ne rezidentei jos dukterinės bendrovės rezidavimo valstybė narė nesuteikia mokesčio kredito.

   Kadangi nagrinėjamo korekcinio mechanizmo taikymas negali pakeisti dukterinės bendrovės rezidentės mokestinės prievolės priklausomai nuo to, ar jos patronuojanti bendrovė reziduoja toje pačioje, ar kitoje valstybėje narėje, ir ši dukterinė bendrovė jos rezidavimo valstybės teisės aktų atžvilgiu neatsiduria skirtingoje padėtyje priklausomai nuo to, ar ji savo pelną paskirsto patronuojančiai bendrovei ne rezidentei, ar patronuojančiai bendrovei rezidentei, šio mechanizmo taikymas nelemia identiško skirtingose situacijose atsidūrusios dukterinės bendrovės vertinimo, tai yra Sutarties 52 straipsniu iš principo draudžiamo diskriminuojančio mokestinio vertinimo.

   Šio vertinimo negali paneigti aplinkybė, jog akcininkų ne rezidentų atveju dividendus išmokėjusios įmonės apmokestinimas tampa galutinis ta prasme, jog dividendus išmokėjusios bendrovės mokestinės prievolės padidėjimas nėra kompensuojamas suteikiant jį atitinkantį mokesčio kreditą. Nesant Bendrijos suvienodinimo ar derinimo priemonių, valstybės narės lieka kompetentingos sutartimis arba vienašališkai nustatyti savo galių mokesčių srityje paskirstymo kriterijus, visų pirma siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo. Šiuo atžvilgiu patronuojančiai bendrovei rezidentei nacionalinės teisės aktais suteikiamu mokesčio kreditu siekiama išvengti ekonominio dvigubo apmokestinimo taikymo pelnui, kurį paskirsto dukterinė bendrovė rezidentė ir už kurį ji jau buvo apmokestinta. Tačiau pelno tarptautinio paskirstymo atveju, kaip išplaukia iš Direktyvos 90/435 dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 4 straipsnio, užkirsti kelią šiam dvigubam ekonominiam paskirstomo pelno apmokestinimui turi ne dukterinės bendrovės rezidavimo valstybė narė, bet valstybė narė, kurios teritorijoje reziduoja patronuojanti bendrovė. Todėl patronuojančios bendrovės rezidavimo valstybė narė privalo taikyti mokestinį vertinimą, kuriuo siekiama to paties tikslo, kaip ir dukterinės bendrovės rezidavimo valstybės narės joje reziduojančioms patronuojančioms bendrovėms suteikiamu mokesčio kreditu, taip, kad būtų išvengta dividendų forma paskirstyto pelno dvigubo ekonominio apmokestinimo. Taigi kaip ir dukterinės bendrovės rezidentės patronuojančiai bendrovei rezidentei jos rezidavimo valstybė narė, veikianti ir kaip dukterinės bendrovės valstybė narė, suteikia mokesčio kreditą, taip ir dukterinės bendrovės rezidentės patronuojanti bendrovė ne rezidentė apsaugoma nuo dividendų forma paskirstyto pelno dvigubo ekonominio apmokestinimo, nors tai daro jos rezidavimo valstybė narė. Taigi dėl to, kad dukterinės bendrovės valstybė narė nesuteikia mokesčio kredito patronuojančiai bendrovei ne rezidentei, patronuojančios bendrovės rezidentės dukterinės bendrovės rezidentės padėtis netampa skirtinga nuo patronuojančios bendrovės ne rezidentės dukterinės bendrovės rezidentės padėties.

   (žr. 82–85, 87–92, 94–96 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)