Byla C-280/06

Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato ir kt.

prieš

Ente tabacchi italiani – ETI SpA ir kt.

(Consiglio di Stato prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Konkurencija — Baudų skyrimas įmonių perėmimo atveju — Asmeninės atsakomybės principas — Nuo tos pačios valdžios institucijos priklausantys subjektai — Nacionalinė teisė, pagal kurią aiškinimo šaltiniu laikoma Bendrijos konkurencijos teisė — Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija“

Generalinės advokatės J. Kokott išvada, pateikta 2007 m. liepos 3 d.   I - 10896

2007 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas   I - 10925

Sprendimo santrauka

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos

   (EB 234 straipsnis)

2. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas

   (EB 81 straipsnio 1 dalis)

1.  Nei iš EB 234 straipsnio teksto, nei iš šiuo straipsniu numatytos procedūros tikslo negalima daryti išvados, jog Sutarties autoriai norėjo, kad Teisingumo Teismas neturėtų jurisdikcijos tais atvejais, kai prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Bendrijos teisės nuostata tokiu ypatingu atveju, kai valstybės narės nacionalinėje teisėje daroma nuoroda į šią nuostatą, siekiant nustatyti tik šios valstybės viduje susiklosčiusiai situacijai taikomas taisykles.

   Kai nacionalinės teisės akte vien vidaus situacijoms numatyti sprendimai atitinka numatytuosius Bendrijos teisėje, Bendrija akivaizdžiai suinteresuota, kad, siekiant išvengti aiškinimo skirtumų ateityje, iš Bendrijos teisės perimtos nuostatos ar sąvokos būtų aiškinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikytinos.

   (žr. 21, 22 punktus)

2.  Kai ūkinę veiklą vykdantis subjektas, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdus, pažeidžia konkurencijos taisykles, jis, remdamasis asmeninės atsakomybės principu, turi atsakyti už šį pažeidimą. Pažeidimo nepadaręs subjektas tam tikromis aplinkybėmis vis tiek gali būti nubaustas už šį pažeidimą. Taip yra tuomet, kai pažeidimą padaręs subjektas nustojo egzistuoti teisiniu arba ekonominiu požiūriu. Be to, atsižvelgiant į tikslą persekioti už konkurencijos taisyklėms prieštaraujančius veiksmus ir, taikant atgrasančias sankcijas, užkirsti kelią jų pasikartojimui, teisinės ar organizacinės konkurencijos taisykles pažeidusio subjekto reformos nebūtinai lemia, kad sukuriama nauja įmonė, kuri nėra atsakinga už antikonkurencinius pirmtakės veiksmus, jei ekonominiu požiūriu abu subjektai sutampa. Šiuo požiūriu nėra svarbi atitinkama pažeidimą padariusio subjekto ir jo teisių perėmėjo teisinė forma bei aplinkybė, kad sprendimą perkelti veiklą priėmė ne privatūs subjektai, o įstatymų leidėjas privatizavimo tikslais.

   Tuomet, kai tam tikro subjekto ūkinę veiklą rinkoje, kurioje buvo padarytas konkurencijos taisyklių pažeidimas, tęsė kitas subjektas, pastarasis su šiuo pažeidimu susijusioje procedūroje gali būti laikomas pirmojo subjekto ekonominių teisių perėmėju, net jei pirmasis tebeegzistuoja kaip ūkio subjektas kitose rinkose. Tokiu atveju aplinkybė, kad pirmasis subjektas neturi teisinio subjektiškumo, negali pateisinti sankcijos už jos padarytą pažeidimą paskyrimo jos teisių perėmėjui, tačiau toks sankcijos skyrimas gali būti pateisinamas tuo, kad abu subjektai valdomi tos pačios valdžios institucijos. Kai du subjektai sudaro vieną ekonominį vienetą, aplinkybė, kad pažeidimą padaręs subjektas vis dar egzistuoja, savaime netrukdo nubausti subjekto, kuriam jis perdavė savo ūkinę veiklą. Toks sankcijos skyrimas visų pirma priimtinas tuomet, kai šiuos subjektus kontroliavo tas pats asmuo, ir jie, atsižvelgiant į glaudžius ryšius, juos vienijančius ekonominiu ir organizaciniu aspektais, iš esmės laikėsi tokių pačių komercinių gairių.

   Tai reiškia, kad kai nuo tos pačios valdžios institucijos priklausančių subjektų veiksmai, kuriais padaromas tas pats konkurencijos taisyklių pažeidimas, buvo atliekami vieno subjekto, paskui juos iki užbaigimo tęsė kitas subjektas, perėmęs pirmojo, nenustojusio egzistuoti, teises, šis antrasis subjektas gali būti nubaustas už visą pažeidimą, jei nustatyta, kad abu subjektai veikė valdomi minėtos institucijos.

   (žr. 38–49, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)