Byla C-238/06 P

Develey Holding GmbH & Co. Beteiligungs KG

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Apeliacinis skundas — Bendrijos prekių ženklas — Erdvinis prekių ženklas — Plastikinio butelio forma — Atsisakymas registruoti — Absoliutus atmetimo pagrindas — Skiriamųjų požymių nebuvimas — Ankstesnis nacionalinis prekių ženklas — Paryžiaus konvencija — TRIPS sutartis — Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas“

2007 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas   I - 9379

Sprendimo santrauka

1. Tarptautiniai susitarimai – Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo – Tiesioginis veikimas

2. Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva

   (Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalis ir 74 straipsnio 1 dalis)

3. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Ankstesnė prekių ženklo registracija kai kuriose valstybėse narėse

   (Tarybos reglamentas Nr. 40/94)

4. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamųjų požymių neturintys prekių ženklai

   (Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

5. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai

   (Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.  Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo nuostatomis tiesiogiai negali būti remiamasi byloje, kurioje pateiktas prašymas panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) apeliacinės tarybos sprendimą atsisakyti registruoti erdvinį prekių ženklą.

   Iš tiesų, pirma, Bendrija nėra Paryžiaus konvencijos šalis.

   Antra, manydamas, jog tam tikroms Paryžiaus konvencijos nuostatoms būtina priskirti tiesioginį veikimą, Bendrijos teisės aktų leidėjas šias nuostatas aiškiai nurodė Reglamente Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, ypač kalbant apie absoliučius atmetimo pagrindus pagal jo 7 straipsnio 1 dalies h ir i punktus. Tačiau ši 1 dalis tokios nuorodos nepateikia dėl prekių ženklų skiriamųjų požymių ir Bendrijos teisės aktų leidėjas šiuo atžvilgiu minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatė atskirą nuostatą.

   Trečia, aišku, kad Paryžiaus konvencijos tiesioginis veikimas gali būti matomas iš nuorodos į ją Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, 2 straipsnio 1 dalyje, bet kadangi ši sutartis tiesiogiai netaikoma, ši nuoroda negali lemti tokio minėtos konvencijos taikymo.

   (žr. 40–43 punktus)

2.  Nagrinėdama, ar egzistuoja Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalyje numatyti absoliutūs atmetimo pagrindai, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) turi nuspręsti, ar paraiškai įregistruoti prekių ženklą taikomi tokie pagrindai.

   Šiuo atžvilgiu pagal to paties reglamento 74 straipsnio 1 dalį Tarnyba savo nuožiūra turi nagrinėti svarbias faktines aplinkybes, dėl kurių ji galėtų taikyti absoliutų atmetimo pagrindą.

   Tačiau kadangi ieškovė remiasi prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamuoju požymiu, nepaisant Tarnybos vertinimo, būtent ji turi pateikti konkrečią ir pagrįstą informaciją, nustatančią, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi arba būdingą skiriamąjį požymį, arba dėl naudojimo įgytą skiriamąjį požymį.

   (žr. 48–50 punktus)

3.  Sprendimas, kuriuo Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) atsisako pateiktą prekių ženklą įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą, nedaro įtakos nei šio prekių ženklo ankstesnės nacionalinės registracijos galiojimui, nei apsaugai valstybės narės teritorijoje.

   Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo penktą konstatuojamąją dalį su prekių ženklais susiję Bendrijos teisės aktai nepakeičia valstybių narių prekių ženklus reguliuojančių teisės aktų.

   Todėl įmanoma ne tik, kad dėl kalbinių, kultūrinių, socialinių ir ekonominių skirtumų prekių ženklas, kuris vienoje valstybėje narėje neturi skiriamųjų požymių, toks nebus kitoje valstybėje narėje, bet taip pat, kad skiriamojo požymio Bendrijoje neturintis prekių ženklas toks nėra savo valstybėje narėje.

   (žr. 56–58 punktus)

4.  Erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš pačios prekės vaizdo, skiriamojo požymio vertinimo kriterijai Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme nesiskiria nuo tų, kurie taikomi kitoms prekių ženklų kategorijoms.

   Tačiau taikydamas šiuos kriterijus paprastas vartotojas nebūtinai taip pat suvoks erdvinį prekių ženklą, sudarytą iš pačios prekės vaizdo, ir žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių išorės. Iš tiesų paprasti vartotojai, nesant jokių grafinių ar tekstinių elementų, nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų ar jų pakuotės forma, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo atveju.

   Šiomis sąlygomis tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus standartų ar įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos funkciją, turi skiriamųjų požymių minėtos nuostatos prasme.

   (žr. 80, 81 punktus)

5.  Norint įvertinti, ar Bendrijos prekių ženklas turi skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, reikia atsižvelgti į bendrą jo daromą įspūdį. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia pirmiausia išnagrinėti skirtingų prekių ženklo pateikimo elementų. Iš tikrųjų atliekant visapusišką vertinimą gali būti naudinga išnagrinėti kiekvieną atitinkamą prekių ženklą sudarantį elementą.

   (žr. 82 punktą)