Byla C-205/06

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Austrijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 307 straipsnio antrosios pastraipos pažeidimas — Tinkamų priemonių pašalinti prieš valstybės narės įstojimą į Europos Sąjungą su trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių susitarimų nesuderinamumą su EB sutartimi nepriėmimas — Austrijos Respublikos investicijų susitarimai su Korėjos Respublika, Žaliojo Kyšulio Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Malaizija, Rusijos Federacija ir Turkijos Respublika“

Generalinio advokato M. Poiares Maduro išvada, pateikta 2008 m. liepos 10 d.   I ‐ 1303

2009 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas   I ‐ 1320

Sprendimo santrauka

1. Procesas – Žodinė proceso dalis – Atnaujinimas

   (EB 222 straipsnio antroji pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 61 straipsnis)

2. Tarptautiniai susitarimai – Valstybių narių susitarimai – Iki EB sutarties sudaryti susitarimai

   (EB 57 straipsnio 2 dalis, EB 59 straipsnis, EB 60 straipsnio 1 dalis ir EB 307 straipsnio antroji pastraipa)

1.  Pagal EB 222 straipsnio antrąją pastraipą generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti. Kadangi Teisingumo Teismui neprivaloma nei generalinio advokato išvada, nei motyvai, kuriais ji pagrįsta, nebūtina žodinės proceso dalies atnaujinti pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį kiekvieną kartą, kai generalinis advokatas pažymi teisės aspektą, kuris nebuvo aptartas šalių ginčuose, jei sprendimas nėra grindžiamas argumentais, kurių jos posėdyje neaptarė.

   (žr. 14–15 punktus)

2.  Valstybė narė, nesiėmusi tinkamų priemonių pašalinti kapitalo pervedimo nuostatų, esančių jos investicijų susitarime su trečiosiomis šalimis, nesuderinamumo, neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 307 straipsnio antrąją pastraipą.

   EB 57 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio ir 60 straipsnio 1 dalies nuostatomis Tarybai suteikiama teisė tam tikrais konkrečiais atvejais apriboti kapitalo judėjimą ir mokėjimus tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių. Šios nuostatos yra veiksmingos tik tuo atveju, kai užtikrinama, kad Tarybos nustatytas laisvą kapitalo judėjimą ribojančias priemones galima nedelsiant taikyti valstybėms, kurioms jos skirtos ir tarp kurių gali būti kurios nors iš investicijų susitarimą pasirašiusių trečiųjų šalių. Ši Tarybos kompetencija, apimanti jos teisę anksčiau valstybės narės ir trečiosios šalies sudaryto susitarimo sritį atitinkančioje arba su ja susijusioje srityje trečiųjų šalių atžvilgiu vienašališkai nustatyti ribojančias priemones, atskleidžia tokio susitarimo nesuderinamumą tuo atveju, kai jame nėra nuostatos, leidžiančios atitinkamai valstybei narei įgyvendinti savo teises ir vykdyti įsipareigojimus kaip Bendrijos narei, ir to neleidžia joks tarptautinės teisės mechanizmas.

   Visoms tarptautinėms deryboms taikomi terminai, būtini persvarstyti nagrinėjamą susitarimą, yra nesuderinami su šių priemonių veiksmingumu. Galimybė naudotis kitomis tarptautinės teisės priemonėmis, pavyzdžiui, susitarimo suspendavimu ir net nagrinėjamo susitarimo arba tam tikrų jo sąlygų denonsavimu, yra pernelyg neapibrėžto poveikio, kad galėtų užtikrinti veiksmingą Tarybos nustatytų priemonių taikymą.

   (žr. 35–37, 39–40, 45 punktus)