Keywords
Summary

Keywords

Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Įsisteigimo laisvė – Europos Sąjungos pilietybė – Mokesčių teisės aktai

(EB 18, 39 ir 43 straipsniai; EEE susitarimo 28 ir 31 straipsniai)

Summary

Priimdama ir palikdama galioti mokestines nuostatas, pagal kurias kapitalo prieaugio, susidariusio dėl privataus gyvenamojo būsto arba teisės gyventi privačiame kooperatiniame būste perleidimo, apmokestinimas atidedamas, jei naujai įsigyjamas būstas taip pat yra nacionalinėje teritorijoje, valstybė narė neįvykdo įsipareigojimų pagal EB 18, 39, 43 straipsnius bei Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE) 28 ir 31 straipsnius.

Iš tikrųjų įgyvendindamas kiekvieno Sąjungos piliečio teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, specialiai įtvirtintą EB 43 straipsnyje, susijusiame su įsisteigimo laisve, ir EB 39 straipsnyje, susijusiame su darbuotojų judėjimo laisve, bei EEE susitarimo 28 straipsnyje, susijusiame su laisvu darbuotojų judėjimu, ir 31 straipsnyje, susijusiame su įsisteigimo laisve, įtvirtintas teises apmokestinamasis asmuo, nusprendęs parduoti savo gyvenamąjį būstą šioje valstybėje narėje tam, kad persikeltų į kitą valstybę narę ir ten įsigytų naują gyvenamąjį būstą, mokestiniu požiūriu yra blogesnėje padėtyje nei asmuo, kurio gyvenamoji vieta lieka atitinkamoje valstybėje narėje.

Būtinybė išlaikyti mokesčių sistemos vientisumą negali pateisinti šio skirtingo požiūrio, nes tam, kad tokiu pateisinimu grindžiamas argumentas būtų priimtinas, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir jos kompensavimo konkrečia mokestine rinkliava.

Kadangi Sutarties ir EEE susitarimo nuostatos dėl laisvo asmenų judėjimo draudžia tokius teisės aktus, nereikia atskirai nagrinėti tų pačių teisės aktų EB 56 straipsnio 1 dalies ir EEE susitarimo 40 straipsnio dėl laisvo kapitalo judėjimo atžvilgiu.

(žr. 15, 22, 26, 35, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)