Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62006CJ0097

    Sprendimo santrauka

    Byla C-97/06

    Navicon SA

    prieš

    Administración del Estado

    (Tribunal Superior de Justicia de Madrid prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

    „Šeštoji PVM direktyva — Atleidimo nuo mokesčio atvejai — 15 straipsnio 5 dalis — „Jūrinių laivų frachtavimo“ sąvoka — Nacionalinio įstatymo, leidžiančio atleisti nuo mokesčio tik visišką frachtavimą, suderinamumas“

    Generalinio advokato J. Mazák išvada, pateikta 2007 m. kovo 29 d.   I - 8758

    2007 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I - 8767

    Sprendimo santrauka

    1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas (nuo mokesčio)

      (Tarybos direktyvos 77/388 15 straipsnio 5 punktas)

    2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas (nuo mokesčio)

      (Tarybos direktyvos 77/388 15 straipsnio 5 ir 13 punktai)

    1.  Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 92/111, 15 straipsnio 5 dalis, numatanti atviroje jūroje naudojamų laivų frachtavimo atleidimą nuo mokesčio, turi būti aiškinama kaip apimanti tiek visišką, tiek dalinį tokių laivų frachtavimą. Todėl ši nuostata draudžia nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias nuo PVM atleidžiamas tik visiškas minėtų laivų frachtavimas.

      Iš tikrųjų tarptautinės prekybos atveju Šeštosios direktyvos 15 straipsnyje numatytu eksporto už Bendrijos ribų, jam prilyginamų sandorių bei tarptautinio transporto atleidimu nuo pridėtinės vertės mokesčio siekiama laikytis principo, pagal kurį atitinkamos prekės ir paslaugos apmokestinamos jų paskirties vietoje. Bet koks eksportas ar jam prilyginamas sandoris turi būti atleidžiamas nuo pridėtinės vertės mokesčio, kad būtų užtikrinta, jog nagrinėjamas sandoris apmokestinamas tik atitinkamų prekių vartojimo vietoje.

      Nacionalinės teisės nuostatos, numatančios galimybę atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio tik visišką frachtavimą, šį atleidimą nuo mokesčio sąlygoja frachtavimo sandoriui naudojamo laivo dydžiu, nes to paties dydžio krovinys gali būti apmokestintas arba ne, atsižvelgiant į tai, ar šis krovinys užima visą laivo kroviniams skirtą plotą, ar jo dalį. Taigi reikia konstatuoti, kad ši aplinkybė užkerta kelią Šeštosios direktyvos 15 straipsnio 5 dalyje numatyto frachtavimo atleidimo nuo mokesčio veiksmingumui.

      Šiomis aplinkybėmis, nors tiesa, kad Šeštosios direktyvos 15 straipsnio 5 dalyje numatytam atleidimui nuo mokesčio apibrėžti vartojamos sąvokos turi būti aiškinamos griežtai, pernelyg siauras frachtavimo sąvokos aiškinimas prieštarautų šios nuostatos formuluotei ir tikslui.

      (žr. 29, 31–33 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

    2.  Frachtavimo sutartis Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 92/111, 15 straipsnio 5 dalies prasme skiriasi nuo prekių pervežimo sutarties tuo, kad ji reikalauja iš asmens, t. y. frachtininko, perduoti visą laivą ar jo dalį naudotis kitam asmeniui – frachtuotojui, o prekių pervežimo sutarties atveju Šeštosios direktyvos 15 straipsnio 13 dalies prasme vežėjo įsipareigojimas jo kliento atžvilgiu apima tik prekių pervežimą iš vienos vietos į kitą. Nacionalinis teismas turi atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis buvo vykdomas frachtavimas, kad surastų būdingus požymius, pagal kuriuos galėtų įvertinti, ar šį sandorį reikia laikyti frachtavimu, ar prekių gabenimo paslaugos teikimu. Minėtas teismas ypač turi atsižvelgti į šalių sudarytos sutarties sąlygas bei į suteiktos paslaugos pobūdį ir turinį, kad nustatytų, ar ši sutartis atitinka frachtavimo sutarties sąlygas Šeštosios direktyvos 15 straipsnio 5 dalies prasme. Be to, toks nagrinėjamos sutarties teisinio pobūdžio vertinimas atrodo reikalingas siekiant užtikrinti teisingą ir paprastą Šeštojoje direktyvoje numatytų atleidimo nuo mokesčio atvejų taikymą ir išvengti bet kokio sukčiavimo, vengimo ar piktnaudžiavimo įgyvendinant šią direktyvą.

      (žr. 37–40 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

    Top