Keywords
Summary

Keywords

1. Laisvas asmenų judėjimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Sprendimai politikos, susijusios su užsieniečių teisine padėtimi, srityje – Materialiosios ir procesinės garantijos – Taikymo asmenų atžvilgiu sritis

(Tarybos direktyva 64/221)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Viešosios tvarkos sumetimai

(Tarybos direktyva 64/221)

Summary

1. Su Bendrijos teise yra nesuderinamas aiškinimas, jog Direktyvos 64/221 dėl užsienio piliečių judėjimui ir gyvenimui skirtų specialių priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos sumetimais, derinimo nuostatos taikytinos tik priimančiosios valstybės narės teritorijoje teisėtai gyvenantiems Sąjungos piliečiams.

Iš tikrųjų Direktyvoje 64/221 numatytos garantijos, kalbant apie jų taikymą asmenims, turi būti aiškinamos plačiai. Valstybės narės turi imtis visų priemonių tam, kad kiekvienam kitos valstybės narės piliečiui, dėl kurio priimtas sprendimas išsiųsti, užtikrintų apsaugą, kurią jam garantuoja šios direktyvos nuostatos. Netaikyti šių materialiųjų ir procesinių garantijų priimančiosios valstybės narės teritorijoje neteisėtai gyvenantiems Sąjungos piliečiams reikštų panaikinti didžiąją dalį jų veiksmingumo.

(žr. 35, 37 punktus)

2. Neįvykdo įsipareigojimų pagal Direktyvą 64/221 dėl užsienio piliečių judėjimui ir gyvenimui skirtų specialių priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos sumetimais, derinimo valstybė narė, kuri Sąjungos piliečiams taiko ne šią direktyvą, bet bendruosius teisės aktus dėl užsieniečių teisinės padėties, kuriais remiantis galima nustatyti sistemingą ir automatišką ryšį tarp teistumo ir išsiuntimo.

Į teistumo buvimą galima iš tikrųjų atsižvelgti tik tuo atveju, kai aplinkybės, dėl kurių buvo nuteista, įrodo tokį asmens elgesį, kuris kelia aktualią grėsmę viešajai tvarkai. Nacionalinių valdžios institucijų rėmimasis viešosios tvarkos sąvoka bet kuriuo atveju reikalauja, kad, be įstatymo pažeidimu sukelto visuomenės sutrikdymo, kiltų reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui. Bendrijos teisė taip pat draudžia nacionalines nuostatas, grindžiamas prielaida, kad kitų valstybių narių piliečiai, kurie už tam tikrus nusikaltimus buvo nubausti konkrečiomis bausmėmis, turi būti išsiųsti.

(žr. 41, 43–44, 51 punktus ir rezoliucinę dalį)