Byla C-451/05

Européenne et Luxembourgeoise d’investissements SA (ELISA)

prieš

Directeur général des impôts, Ministère public

(Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Tiesioginiai mokesčiai — Mokestis už juridinių asmenų Prancūzijoje turimo nekilnojamojo turto komercinę vertę — Pagal Liuksemburgo teisę įsteigtos kontroliuojančiosios bendrovės — Atsisakymas atleisti nuo mokesčio — Direktyva 77/799/EEB — Nebaigtinis išvardytų mokesčių sąrašas — Panašus mokestis — Pasikeitimo informacija ribos — Dvišalė sutartis — EB sutarties 73b straipsnis (dabar - EB 56 straipsnis) — Laisvas kapitalo judėjimas — Kova su sukčiavimu mokesčių srityje“

Generalinio advokato J. Mazák išvada, pateikta 2007 m. balandžio 26 d.   I - 8254

2007 m. spalio 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I - 8287

Sprendimo santrauka

1. Teisės aktų derinimas – Valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalba tiesioginių ir netiesioginių mokesčių srityje – Direktyva 77/799

   (Tarybos direktyvos 77/799 1 straipsnio 2 ir 3 dalys)

2. Teisės aktų derinimas – Valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalba tiesioginių ir netiesioginių mokesčių srityje – Direktyva 77/799

   (Tarybos direktyvos 77/799 8 straipsnio 1 dalis)

3. Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokestis už juridinių asmenų turimo nekilnojamojo turto komercinę vertę

   (EB sutarties 73b straipsnis (dabar EB 56 straipsnis))

1.  Valstybės narės nustatytas mokestis už juridinių asmenų joje turimo nekilnojamojo turto komercinę vertę yra panašus į mokesčius, numatytus Direktyvos 77/799 dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginių ar netiesioginių mokesčių srityje 1 straipsnio 3 dalyje, ir pagal šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalį taikomas kapitalo elementams.

   (žr. 37 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyva 77/799 dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginių ar netiesioginių mokesčių srityje, o būtent jos 8 straipsnio 1 dalis, nedraudžia dviem valstybėms narėms sudaryti tarptautinės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir tarpusavio administracinės pagalbos pajamų ir kapitalo mokesčių srityje tvarkos nustatymo, kuri netaikoma vienos valstybės narės minėtoje direktyvoje nustatytu mokesčiu apmokestinamiems asmenims, jei valstybės narės, kuri turėtų pateikti informaciją, įstatymai arba administracinė praktika draudžia kompetentingai institucijai rinkti ar naudoti šią informaciją pačios šios valstybės narės tikslams, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

   (žr. 55 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Sutarties 73b straipsnis (dabar – EB 56 straipsnis) turi būti aiškinamas kaip draudžiantis tokį nacionalinį įstatymą, kuris atleidžia nuo mokesčio už juridinių asmenų šioje valstybėje narėje turimo nekilnojamojo turto komercinę vertę joje įsteigtas bendroves, o kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms numato minėtą atleidimą nuo mokesčio su sąlyga, kad tarp atitinkamos valstybės narės ir šios kitos valstybės yra sudaryta sutartis dėl administracinės pagalbos kovojant su sukčiavimu ir mokesčių vengimu, arba su sąlyga, kad taikant sutartį, kurioje numatyta nediskriminavimo pilietybės pagrindu išlyga, šios bendrovės neturi būti daugiau apmokestinamos nei pirmoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, ir neleidžia kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms pateikti dokumentinių įrodymų jų akcininkų fizinių asmenų tapatybei nustatyti.

   (žr. 102 punktą ir rezoliucinės dalies 3 punktą)