Byla C-141/05

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Žuvininkystė — Reglamentas (EB) Nr. 27/2005 — Sugavimo kvotų paskirstymas tarp valstybių narių — Ispanijos Karalystės stojimo aktas — Pereinamojo laikotarpio pabaiga — Santykinio stabilumo reikalavimas — Nediskriminavimo principas — Naujos žvejybos galimybės — Priimtinumas“

2007 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas   I - 9488

Sprendimo santrauka

1. Procesas – Įstojimas į bylą – Atsakovo nepateiktas prieštaravimas dėl priimtinumo

   (Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 93 straipsnio 4 dalis)

2. Bendrijos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Diskriminacija dėl pilietybės

   (1985  m. Stojimo aktas; Tarybos reglamentas Nr. 27/2005)

3. Naujų valstybių narių įstojimas į Bendrijas – Ispanija – Žuvininkystė

   (1985 m. Stojimo akto 156–164 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 27/2005)

4. Žuvininkystė – Jūros išteklių apsauga – Žvejybos kvotų sistema

   (Tarybos reglamento Nr. 2371/200220 straipsnis)

1.  Pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtąją pastraipą prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik vienos iš šalių reikalavimams paremti. Be to, pagal Procedūros reglamento 93 straipsnio 4 dalį įstojusi į bylą šalis pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra jos įstojimo į bylą metu. Todėl ji neturi teisės pateikti atsakovo reikalavimuose nenurodyto prieštaravimo dėl priimtinumo.

   (žr. 27–28 punktus)

2.  Reglamente Nr. 27/2005, nustatančiame 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus, Ispanijos Karalystės nevertindama taip pat, kaip valstybių narių, kurios prieš šios valstybės narės įstojimą į Bendriją dalyvavo pradiniame žvejybos kvotų paskirstyme ar pereinamuoju laikotarpiu vėlesniuose paskirstymuose, Taryba jos atžvilgiu neveikė diskriminuojamai.

   Iš tikrųjų svarbu skirti naudojimosi vandenimis ir naudojimosi ištekliais galimybių sąvokas. Nors pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Ispanijos Karalystė vėl gali patekti į Šiaurės ir Baltijos jūrų vandenis, tai nereiškia, kad Ispanijos laivai gali naudotis šių dviejų jūrų ištekliais tokiomis pat proporcinėmis dalimis kaip ir valstybės narės, kurios dalyvavo pradiniame arba vėlesniuose skirstymuose.

   (žr. 47, 51 punktus)

3.  Reglamentu Nr. 27/2005, nustatančiu 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus, nesuteikdama Ispanijos Karalystei tam tikrų žvejybos kvotų Šiaurės ir Baltijos jūrose, Taryba nepažeidė Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo akto. Pastarojo akto 154–166 straipsniai žvejybos srityje taikomą tvarką nustato tik pereinamajam laikotarpiui. Todėl šiais straipsniais iš esmės negalima grįsti reikalavimų dėl laikotarpio, prasidedančio pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui. Taigi pastarojo laikotarpio pabaigoje taikomas acquis communautaire, apimantis Ispanijos Karalystės stojimo momentu galiojusių teisės aktų nustatytą paskirstymo būdą.

   (žr. 59, 61, 63 punktus)

4.  Reglamento Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas santykinio stabilumo paskirstant tarp valstybių narių žvejybos galimybes reikalavimas turi būti suprantamas kaip reiškiantis kiekvienai valstybei narei nustatytos procentinės dalies išsaugojimą, o iš pradžių nustatytas paskirstymo būdas taikomas, kol bus priimtas pakeičiantis reglamentas. Kadangi taikant santykinio stabilumo principą esamoms žvejybos galimybėms išsaugomas nustatytas paskirstymo tarp valstybių narių būdas, pirmo paskirstymo tarp valstybių narių būdo nustatymas apima naujų žvejybos galimybių suteikimą ir paskirstymą atsižvelgiant į kiekvienos iš jų interesus. Intereso sąvoka gali apimti poreikį išsaugoti žvejybos veiklos stabilumą, tačiau ji neapsiriboja vien šiuo poreikiu. Taigi, kai kiekvienai valstybei narei nustatomas pirmas paskirstymo būdas, būtent po to, kai jos pasinaudojo savo teise žvejoti tam tikroje zonoje ir tas rūšis, kurių atžvilgiu Bendrija turėjo bendrą kvotą, Taryba priima sprendimą atsižvelgdama į kiekvienos iš jų interesus, pagal Reglamento Nr. 2371/200220 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi iš esmės joks paskirstymo būdas tokiu atveju negali būti išsaugotas, šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies nuostatų taikyti nereikia.

   (žr. 85–88 punktus)