Keywords
Summary

Keywords

1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Prekių tiekimas

(Tarybos direktyvos 77/388 5 straipsnio 1 dalis)

2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Prekių tiekimas

(Tarybos direktyvos 77/388 8 straipsnio 1 dalies a punktas)

3. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštoji direktyva – Teritorinė taikymo sritis

(Tarybos direktyvos 77/388 2 straipsnio 1, 3 punktai ir 8 straipsnio 1 dalies a punktas)

Summary

1. Sandoris, susijęs su dvi valstybes nares jungiančio optinio pluošto kabelio, kurio dalis yra už Bendrijos teritorijos ribų, tiekimu ir tiesimu, turi būti laikomas prekių tiekimu Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2002/93, 5 straipsnio 1 dalies prasme, jei, rangovui atlikus veikimo bandymus, kabelis bus perleistas klientui, kuris galės juo naudotis kaip savo, jei kabelio kaina aiškiai sudaro didžiąją dalį bendrųjų minėto sandorio išlaidų ir jei rangovo paslaugos apsiriboja kabelio tiesimu, nepakeičiant jo pobūdžio ir nepritaikant jo specialiems kliento interesams.

Aplinkybė, kad minėto kabelio tiekimas yra susietas su jo įrengimu, iš esmės nedraudžia šiam sandoriui taikyti Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį. Iš tikrųjų pirmiausia iš šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad materialus daiktas gali būti instaliuojamas arba surenkamas bei išbandomas jo veikimas paties tiekėjo arba jo sąskaita, ir dėl to sandoris nebūtinai praras „prekių tiekimo“ kvalifikaciją. Antra, šioje nuostatoje neišskiriamas instaliavimo būdas, todėl kilnojamojo turto susiejimas su žeme nebūtinai reiškia „statybos darbus“ minėtos direktyvos 5 straipsnio 5 dalies prasme.

(žr. 34–35, 40 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 8 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad mokestinė jurisdikcija dvi valstybes nares jungiančio optinio pluošto kabelio, kurio dalis yra už Bendrijos teritorijos ribų, tiekimui ir tiesimui, tiek kabelio ir kitos įrangos kainos atžvilgiu, tiek paslaugų, susijusių su šio kabelio tiesimu, išlaidų atžvilgiu priklauso kiekvienai valstybei narei, atsižvelgiant į jų teritorijoje esančio kabelio ilgį.

Reikia pažymėti, jog tam, kad kolizinė norma būtų veiksminga, ji turi leisti pripažinti fiskalinę jurisdikciją sandorio apmokestinimo apyvartos mokesčiu atžvilgiu tik vienai atitinkamai valstybei narei. Todėl jei prekė turi būti instaliuojama, jos tiekimo vieta turi būti pripažinta tik vienos valstybės narės teritorijoje, o jei prekės instaliavimas yra susijęs su jos susiejimu su žeme, šio susiejimo vieta lemia valstybę, kompetentingą apmokestinti tiekimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad Šeštosios direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punkto antras sakinys negali būti taikomas tuo atveju, kai prekė instaliuojama dviejų valstybių narių teritorijoje. Iš tikrųjų kai prekė yra instaliuojama pirmoje valstybėje narėje, o po to – antroje, tiekimo vieta yra atitinkamai kiekvienos šių valstybių teritorijoje. Iš to matyti, kad tokiu atveju kompetencija apmokestinti sandorį turi būti pripažinta kiekvienai valstybei narei, apribojant šią kompetenciją tiek, kiek yra nutiesta jų teritorijoje kabelio.

(žr. 45–47, 50 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 8 straipsnio 1 dalies a punktas, skaitomas kartu su 2 straipsnio 1 punktu ir 3 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad sandorio dėl dvi valstybes jungiančio optinio pluošto kabelio tiekimo ir tiesimo dalis, susijusi su išimtine ekonomine zona, kontinentiniu šelfu ir atvira jūra, nėra apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu.

Šeštojoje direktyvoje nustatyta sistema privalomai taikoma visoje valstybių narių nacionalinėje teritorijoje EB 299 straipsnio prasme, kuri, pagal 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje pasirašytos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 2 straipsnį, apima teritorinę jūrą, taip pat jos dugną ir gelmes.

Vis dėlto pakrantės valstybės suverenitetas išimtinėje ekonominėje zonoje ir ant kontinentinio šelfo yra tik funkcinis, ir juose galima atlikti tik Jūrų teisės konvencijos 56 ir 77 straipsniuose numatytus veiksmus. Kadangi povandeninio kabelio tiesimas nėra numatytas tarp minėtuose straipsniuose išvardytų veiksmų, sandorio dalis, susijusi su šiomis dviem zonomis, nepriklauso pakrantės valstybės suverenitetui. Šią nuostatą patvirtina ir minėtos konvencijos 58 straipsnio 1 dalis bei 79 straipsnio 1 dalis, kurios su tam tikromis išimtimis leidžia bet kuriai kitai valstybei šiose zonose tiesti povandeninius kabelius. Iš to matyti, kad ši sandorio dalis negali būti laikoma įvykdyta šalies teritorijoje Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punkto prasme. Tas pats pasakytina a fortiori ir apie sandorio dalį, kuri vykdoma atviroje jūroje, t. y. zonoje, kuri pagal minėtos konvencijos 89 straipsnį nepriklauso valstybių suverenitetui.

(žr. 55–57, 59–61 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)