Keywords
Summary

Keywords

1. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Advokatai – Vertimasis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija – Direktyva 98/ 5

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5 9 straipsnio antroji pastraipa)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Advokatai – Vertimasis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija – Direktyva 98/5

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5 3, 4 straipsniai ir 5 straipsnio 3 dalis)

Summary

1. Direktyvos 98/5, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, 9 straipsnis, kuris nustato, kad dėl priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimų neįrašyti Europos advokatų, norinčių verstis praktika pagal buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą, į advokatų sąrašus turi būti numatyta teisės gynimo priemonė teisme pagal vidaus teisės nuostatas, draudžia apskundimo procedūrą, kurią taikant toks sprendimas visų pirma turi būti skundžiamas tik iš advokatų, besiverčiančių advokato praktika pagal priimančiosios valstybės narės profesinį vardą, sudarytam organui, apeliacine tvarka – organui, kurio daugumą sudaro minėti advokatai, o kasacinį skundą šios valstybės narės aukščiausiajai teisminei instancijai galima pateikti tik dėl teisės, o ne fakto klausimų.

Iš tikrųjų siekdama užtikrinti veiksmingą teisminę Direktyvoje 98/5 įtvirtintų teisių gynimą institucija, kuriai pavedama nagrinėti tokius ieškinius, turi atitikti teismo sąvoką Bendrijos teisės prasme ir atitikti tam tikrus kriterijus, kaip antai ji turi būti įsteigta teisėtai, būti nuolatinė, jos jurisdikcija turi būti privaloma, procesas – grindžiamas rungimosi principu, ji turi taikyti teisės aktus, taip pat ji turi būti nepriklausoma ir nešališka.

Šiuo požiūriu nepriklausomumo, kuris yra neatskiriamas nuo teisminės funkcijos, sąvoka pirmiausia reikalauja, kad atitinkama institucija būtų nepriklausoma nuo sprendimą, dėl kurio pareikštas ieškinys, priėmusios valdžios institucijos. Be to, nepriklausomumo sąvoka reiškia, pirma, tai, kad institucija turi būti apsaugota nuo išorinės įtakos ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių sprendimų laisvei, kiek tai susiję su jiems nagrinėti pateikiamomis bylomis. Antra, ji papildo nešališkumo sąvoką ir reikalauja laikytis vienodo požiūrio bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su bylos dalyku, atžvilgiu. Ši būtinybė užtikrinti nepriklausomybę ir nešališkumą reikalauja, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl teismo sudėties, kad teisės subjektams nekiltų jokių abejonių dėl to, jog šiam teismui nedaro įtakos išoriniai veiksniai, ir dėl jo neutralumo susikertančių interesų atžvilgiu.

Galiausiai Direktyvos 98/5 9 straipsnis, nors ir nedraudžia iš pradžių skundą pateikti neteisminiam organui, bet ir nenumato, kad suinteresuotasis asmuo gali kreiptis į teismą tik išnaudojęs kitas teisių gynimo priemones. Bet kuriuo atveju darant prielaidą, kad nacionalinis įstatymas numato neteisminę teisių gynimo priemonę, minėtas 9 straipsnis reikalauja suteikti galimybę veiksmingai ir per protingą terminą kreiptis į teismą Bendrijos teisės prasme, kurio jurisdikcijai priklauso spręsti ir fakto, ir teisės klausimus.

(žr. 44, 47–53, 60–62 straipsnius, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Direktyvos 98/5/EB, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, 3 straipsnis draudžia valstybei narei numatyti sąlygą, kad advokatai, kurie įgijo savo kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje ir kurie nori verstis advokato praktika pagal buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą, turi būti registruojami nacionalinėje kompetentingoje institucijoje tik iš anksto patikrinus kalbų žinias.

Iš tikrųjų šiame straipsnyje Bendrijos teisės aktų leidėjas visiškai suderino išankstines sąlygas, kurias reikia įvykdyti norint naudotis Direktyvos 98/5 suteikta teise, numatydamas pažymėjimo, patvirtinančio registraciją buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje, pateikimą priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai kaip vienintelę sąlygą, kurią suinteresuotasis asmuo turi įvykdyti, kad būtų užregistruotas ir galėtų verstis praktika šioje valstybėje pagal buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą.

Šitaip Bendrijos teisės aktų leidėjas, siekdamas palengvinti pagrindinės įsisteigimo laisvės įgyvendinimą konkrečiai migruojančių advokatų kategorijai, nenumatė išankstinio suinteresuotųjų asmenų žinių patikrinimo.

Tačiau toks išankstinio Europos advokato žinių, be kita ko, ir kalbos žinių patikrinimo sistemos atsisakymas Direktyvoje 98/5 papildomas daugeliu taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą teisės subjektų apsaugos ir gero teisingumo vykdymo lygį Bendrijoje.

(žr. 65–67, 69, 71, 77 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)