Keywords
Summary

Keywords

1. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių aspektų suderinimas informacinėje visuomenėje – Platinimo teisė

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 4 straipsnio 2 dalis)

2. Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Kriterijai – Aktas, susijęs su tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių aspektų suderinimu informacinėje visuomenėje

(EB 47 straipsnio 2 dalis, EB 55 ir EB 95 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29)

3. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių aspektų suderinimas informacinėje visuomenėje – Platinimo teisė

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 4 straipsnio 2 dalis)

Summary

1. Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia nacionalines taisykles, numatančias, jog kūrinio originalo ar kopijų platinimo teisė yra laikoma išnaudota, kai teisių turėtojas šiuos objektus išleidžia į prekybą ne Europos bendrijoje arba tai daroma su jo sutikimu.

Iš aiškaus Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 2 dalies teksto, skaitomo kartu su šios direktyvos dvidešimt aštunta konstatuojamąja dalimi, darytina išvada, kad minėta nuostata nepalieka valstybėms narėms galimybės savo nacionalinėje teisėje numatyti kitokios teisės išnaudojimo taisyklės nei teisės išnaudojimo Bendrijoje taisyklė. Šią išvadą patvirtina minėtos direktyvos 5 straipsnis, kuris suteikia valstybėms narėms teisę nustatyti išimtis arba apribojimus atgaminimo teisei, teisei viešai paskelbti kūrinius, teisei kitus saugomus objektus padaryti viešai prieinamus ir platinimo teisei. Iš tikrųjų iš jokios šio straipsnio nuostatos neišplaukia, kad leidžiamos išimtys arba apribojimai galėtų būti taikomi Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai teisės išnaudojimo taisyklei ir taip leisti valstybėms narėms nukrypti nuo šios taisyklės.

(žr. 24–25, 27 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

2. Bendrijos kompetencijos kontekste teisinio pagrindo teisės aktui parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė. Tokiems kriterijams, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys. Šiuo atžvilgiu EB 47 straipsnio 2 dalies, 55 ir 95 straipsnių nuostatos, kuriomis remiantis buvo priimta Direktyva 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, derinant nacionalinės teisės aktus, susijusius su autorių teisių ir gretutinių teisių turiniu ir įgyvendinimu, leidžia imtis priemonių, reikalingų deramam vidaus rinkos veikimui, susijusiam su įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvėmis, užtikrinti. Iš šios direktyvos konstatuojamųjų dalių išplaukia, kad direktyva aiškiai siekiama tikslų, nurodytų minėtose Sutarties nuostatose.

(žr. 30–32 punktus)

3. Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 4 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad kūrinio originalo ar kopijų platinimo teisė nėra laikoma išnaudota Bendrijoje, išskyrus tuos atvejus, kai teisių turėtojas Bendrijoje pirmą kartą tą objektą parduoda ar kitaip perleidžia jo nuosavybę arba tai daroma su jo sutikimu, nepažeidžia nei tarptautinių susitarimų, kuriuos Bendrija yra sudariusi autorių teisių ir gretutinių teisių srityje, nei su konkurencijos politikos įgyvendinimu susijusių Sutarties nuostatų, nei proporcingumo ir lygybės principų, nei saviraiškos laisvės, nei EB 151 ir EB 153 straipsnių.

Iš tiesų, pirma, kalbant apie tarptautinius susitarimus, kuriuos Bendrija yra sudariusi autorių teisių ir gretutinių teisių srityje, nei Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Autorių teisių sutarties 6 straipsnio 2 dalis, nei PINO atlikimų ir fonogramų sutarties 8 straipsnio 2 dalis ar 12 straipsnio 2 dalis Bendrijai, kaip Susitariančiajai Šaliai, nenustato pareigos numatyti specialios taisyklės, susijusios su šios teisės išnaudojimu.

Antra, dėl Sutarties nuostatų, susijusių su konkurencijos politikos įgyvendinimu, iš Direktyvos 2001/29 pirmos konstatuojamosios dalies išplaukia, kad šia direktyva vykdomu derinimu taip pat siekiama užtikrinti, jog konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma, kaip ir numato EB 3 straipsnio 1 dalies g punktas.

Trečia, atsižvelgiant į Bendrijos institucijų siekiamus tikslus, matyti, kad sprendimas minėto 4 straipsnio 2 dalyje pasirinkti platinimo teisės išnaudojimo Bendrijoje taisyklę nėra neproporcinga priemonė, galinti paveikti šios nuostatos galiojimą.

Ketvirta, kadangi teisių turėtojas gali pats kontroliuoti pirmą platinimo teisės objekto pardavimą, saviraiškos laisve akivaizdžiai negali būti remiamasi siekiant pagrįsti teisės išnaudojimo taisyklės negaliojimą. Be to, tariamas laisvės gauti informaciją apribojimas yra pateisinamas būtinumu saugoti intelektinės nuosavybės teises, kaip antai autorių teises, esančias sudėtine nuosavybės teisės dalimi.

Penkta, kalbant apie lygybės principą, nėra jokių abejonių, kad trečiojoje valstybėje įsikūrę gamintojas ir licencijos turėtojas nėra tokioje pačioje arba panašioje situacijoje, palyginti su Bendrijoje įsikūrusiais gamintoju ir licencijos turėtoju.

Galiausiai, kalbant apie EB 151 ir EB 153 straipsnius, iš kelių minėtos direktyvos konstatuojamųjų dalių ir jos 5 straipsnyje numatytos išimčių ir apribojimų sistemos matyti, kad, rengdamos ir priimdamos Direktyvą 2001/29, Bendrijos institucijos visiškai atsižvelgė į valstybių narių kultūrinius aspektus ir į teisę į švietimą, į kurią Bendrijos teisės aktų leidėjas turi atsižvelgti savo veiksmuose.

(žr. 40, 49, 58, 63, 65, 69 ir 80 punktus)