Keywords
Summary

Keywords

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Regioninės valdžios institucijos pareikštas ieškinys

(EB 230 straipsnio antroji ir ketvirtoji pastraipos)

2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 113 straipsnis)

Summary

1. Regioninių ar vietos vienetų ieškinys negali būti prilygintas valstybės narės ieškiniui, nes valstybės narės sąvoka EB 230 straipsnio antrosios pastraipos prasme yra susijusi tik su valstybių narių vyriausybinėmis institucijomis. Ši sąvoka negali būti išplėsta regioninių ar kitų valstybės vidaus vienetų vyriausybėms nepažeidžiant sutartyje numatytos institucijų pusiausvyros. Vis dėlto, remiantis EB 230 straipsnio ketvirtąja pastraipa, jei regioninis ar vietos vienetas pagal nacionalinę teisę turi juridinio asmens statusą, jis gali pareikšti ieškinį dėl jam skirtų sprendimų ir dėl sprendimų, kurie, nors ir priimti reglamento ar kitam asmeniui skirto sprendimo forma, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję.

Šiuo aspektu už Europos regioninės plėtros fondo projekto įgyvendinimą atsakinga regioninė institucija negali būti laikoma tiesiogiai susijusi su atitinkamai valstybei narei skirtu Komisijos sprendimu dėl finansinės pagalbos iš šio fondo, kuriuo atmetamas šios valstybės pateiktas prašymas pratęsti terminą su šia pagalba susijusio galutinio mokėjimo paraiškoms pateikti ir galutinai nutraukiama ši pagalba.

(žr. 21, 24, 30 punktus)

2. Nepriimtinumo pagrindas, kurį lemia kriterijus ir pagal kurį fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl sprendimo, kuris nėra jam skirtas, priimtinas tik su EB 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje įtvirtinta sąlyga, kad asmuo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su šiuo sprendimu, yra grindžiamas viešosios tvarkos išlyga, todėl Bendrijos teismai gali bet kuriuo metu netgi savo iniciatyva juo pasiremti. Todėl remdamasis savo procedūros reglamento 113 straipsniu Pirmosios instancijos teismas gali ieškinį pripažinti nepriimtinu dėl šio pagrindo, net jei viena iš šalių nebuvo atskiru dokumentu pareiškusi prieštaravimo dėl priimtinumo.

(žr. 36 punktą)