Keywords
Summary

Keywords

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo atliekamas pagrįstumo tyrimas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti – Padėtis pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje

(EB 226 straipsnio antroji pastraipa)

2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Nustatymas per ikiteisminę procedūrą

(EB 226 straipsnis)

3. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymas – Komisijai tenkanti pareiga

(EB 226 straipsnis; Tarybos direktyva 92/43)

4. Aplinka – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43

(Tarybos direktyvos 92/43 12 straipsnio 1 dalis)

Summary

1. Pagal EB 226 straipsnio antrosios pastraipos formuluotę Teisingumo Teisme gali būti pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, tik jei atitinkama valstybė narė neatsižvelgė į pagrįstą nuomonę per Komisijos nustatytą terminą.

Be to, įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje.

(žr. 22 ir 23 punktus)

2. Vykstant procesui dėl įsipareigojimų neįvykdymo ikiteismine procedūra siekiama suteikti atitinkamai valstybei galimybę, pirma, įvykdyti įsipareigojimus, kylančius iš Bendrijos teisės, ir, antra, tinkamai pateikti savo gynybos argumentus, atsakant į Komisijos suformuluotus kaltinimus.

Todėl savo ieškinyje dėl įsipareigojimų neįvykdymo Komisija gali susiaurinti ginčo dalyką. Iš tikrųjų, nors oficialaus pranešimo tikslas – apibrėžti ginčo dalyką, o Komisija pagrįstoje nuomonėje privalo tiksliai apibrėžti kaltinimus, kuriuos ji bendrais bruožais pateikė oficialiame pranešime, vis dėlto tai netrukdo per teismo procesą apriboti ginčo dalyko ar jo išplėsti apimant vėliau atsiradusias priemones, iš esmės sutampančias su oficialiame pranešime ginčijamomis priemonėmis.

(žr. 33, 36 ir 37 punktus)

3. Vykstant pagal EB 226 straipsnį pradėtam procesui dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Komisija turi įrodyti nurodytą įsipareigojimų neįvykdymą, negalėdama remtis jokia prielaida.

Taigi Komisija vykstant procesui dėl įsipareigojimų pagal Direktyvos 92/43 dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos neįvykdymo turi pateikti įrodymų dėl saugomos gyvūnų rūšies buvimo nagrinėjamame plote, o ne vien įrodymų, kurie daugiausia įrodo tokio buvimo galimybę.

(žr. 59 ir 63 punktus)

4. Nesiimdama visų konkrečių priemonių, būtinų išvengti, pirma, tyčinio atitinkamos gyvūnų rūšies trikdymo gyvūnų veisimosi metu ir, antra, veisimosi vietų pažeidimo arba naikinimo, valstybė narė neįvykdo įsipareigojimų pagal Direktyvos 92/43 dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 12 straipsnio 1 dalies b ir d punktus.

Direktyvos 92/43 12 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta sąlyga dėl tyčinio veikos pobūdžio įvykdoma įrodžius, kad veiką padaręs asmuo norėjo sugauti saugomos gyvūnų rūšies individą arba jį nužudyti ar bent jau suprato, kad yra tokio sugavimo arba nužudymo galimybė.

Iš to išplaukia, kad valstybė narė nepažeidžia įsipareigojimų, jeigu ji leidžia medžioti kitą nei direktyva saugomą gyvūnų rūšį.

(žr. 70–72 punktus)