Keywords
Summary

Keywords

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Atskaitos taškas – Aplinkybių atsiradimo data, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas – Įrodinėjimo pareiga

(EB 230 straipsnio penktoji pastraipa; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

2. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Atskaitos taškas – Aktas, kuris nebuvo paskelbtas ir apie kurį ieškovui nebuvo pranešta – Detalus susipažinimas su turiniu ir motyvais – Sužinojus apie akto egzistavimą, pareiga per protingą terminą paprašyti viso jo teksto

(EB 230 straipsnio penktoji pastraipa)

3. Ieškinys dėl panaikinimo – Ginčijamas aktas – Teisėtumo vertinimas, atsižvelgiant į priimant aktą turimą informaciją

(EB 230 straipsnis)

4. Socialinė politika – Europos socialinis fondas – Finansavimo parama profesinio rengimo priemonėms – Komisijos sprendimas, priimtas Reglamento Nr. 2950/83 6 straipsnio 1 dalies pagrindu – Įvairių faktų ir sąskaitų vertinimas – Teisminė kontrolė – Ribos

(Tarybos reglamento Nr. 2950/83 6 straipsnio 1 dalis)

5. Bendrijos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos

6. Socialinė politika – Europos socialinis fondas – Finansavimo parama profesinio rengimo priemonėms – Valstybių narių prašymuose dėl likučio sumokėjimo pateiktų faktų ir sąskaitų atitikties patvirtinimas – Specializuotos institucijos vėlesnis pakartotinis šių prašymų nagrinėjimas – Leistinumas

(Tarybos reglamentas Nr. 2950/83; Tarybos sprendimas 83/516)

7. Socialinė politika – Europos socialinis fondas – Finansavimo parama profesinio rengimo priemonėms – Neteisėtas paramos naudojimas – Sankcijų pagal Bendrijos teisę pobūdis – Baudžiamojo pobūdžio nebuvimas – Nacionalinių valdžios institucijų nutrauktas baudžiamasis persekiojimas – Teisėti lūkesčiai dėl mokėjimo – Nebuvimas – Komisijos teisė išnagrinėti galimybę sumažinti paramą

(Tarybos reglamento Nr. 2950/83 6 straipsnis)

8. Bendrijos teisė – Principai – Protingo termino laikymasis – Administracinė procedūra – Vertinimo kriterijai – Valstybei priskiriamas vėlavimas – Reikšmės neturėjimas

Summary

1. Šalis, kuriai yra palankus ieškinio pareiškimo termino praleidimas, turi pateikti įrodymų dėl aplinkybių atsiradimo datos, kurią pradedamas skaičiuoti terminas. Todėl paprasčiausi šios šalies nusistebėjimai negalėtų būti Bendrijos teismo sprendimo dėl ieškinio priimtinumo pagrindas. Be to, pastaroji neturėtų būti kaltinama dėl nacionalinių valdžios institucijų vėlavimo informuoti apie ginčijamą sprendimą šalį, kuriai skirtas sprendimas.

(žr. 54 punktą)

2. Kai šalis, be kita ko, gavusi laišką, kuriame nurodyta nedviprasmė galutinė Komisijos pozicija, sužino apie su ja susijusio akto egzistavimą, per protingą terminą, kurio nesilaikius ieškinys gali būti nepriimtinas, ji privalo paprašyti viso teksto, kad galėtų detaliai susipažinti su jo turiniu ir motyvais. Tačiau jeigu jai buvo nusiųstas tik sprendimo projektas, dėl kurio ji pateikė savo pastabas, ji neprivalo teirautis, ar ginčijamas sprendimas yra priimtas.

(žr. 55 punktą)

3. Nagrinėjant pagal EB 230 straipsnį pareikštą ieškinį dėl panaikinimo atitinkamo Bendrijos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kurias institucija, priimdama aktą, žinojo.

(žr. 70 punktą)

4. Kadangi, taikant Reglamento Nr. 2950/83 dėl Sprendimo 83/516 dėl Europos socialinio fondo uždavinių taikymo 6 straipsnio 1 dalį, Komisijai gali tekti įvertinti įvairius faktus ir sąskaitas, šiuo klausimu ji turi plačią diskreciją. Todėl Bendrijos teismo kontrolė atlikto įvertinimo atžvilgiu turi apsiriboti patikrinimu, ar vertinant aptariamą informaciją nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida.

(žr. 75 punktą)

5. Teisė reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos atsiranda, įvykdžius tris sąlygas. Pirma, suinteresuotasis asmuo iš Bendrijos administracinės institucijos įgaliotų ir patikimų šaltinių turi būti gavęs tikslius, besąlyginius ir tarpusavyje derančius patikinimus. Antra, dėl šių patikinimų pobūdžio šiam asmeniui turi atsirasti teisėtų lūkesčių. Trečia, šie patikinimai turi atitikti taikytinas taisykles.

(žr. 102 punktą)

6. Iš Sprendimo 83/516 dėl Europos socialinio fondo uždavinių 2 straipsnio 2 dalies matyti, kad atitinkamos valstybės narės turi garantuoti, jog fondo subsidijuojama veikla bus sėkmingai įvykdyta. Kita vertus, pagal Reglamento Nr. 2950/83 dėl Sprendimo 83/516 taikymo 7 straipsnio 1 dalį Komisija gali patikrinti prašymus dėl likučio sumokėjimo, „neatsižvelgdama į valstybių narių vykdytą kontrolę“. Šie valstybių narių įpareigojimai ir galia nėra riboti laike. Iš to matyti, kad prašyme dėl likučio už mokymus sumokėjimo pateiktos informacijos faktų ir sąskaitų atitikties patvirtinimas Reglamento Nr. 2950/83 5 straipsnio 4 dalies antro sakinio prasme valstybei narei neužkerta kelio vėliau dar kartą išnagrinėti prašymą dėl likučio sumokėjimo. Be to, siekiant dar kartą jį išnagrinėti niekas valstybei narei netrukdo kreiptis į apskaitos ir finansų audito srityje besispecializuojančią instituciją.

(žr. 104 punktą)

7. Tai, kad ieškovės atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla buvo nutraukta, neturėtų kelti jai tariamų teisėtų lūkesčių dėl paramos mokėjimo. Iš tiesų iš Reglamento Nr. 2950/83 dėl Europos socialinio fondo uždavinių 6 straipsnio matyti, kad Bendrijos teisėje neteisėtas Europos socialinio fondo paramos naudojimas nekvalifikuojamas baudžiamosios teisės prasme. Tačiau, nors gero administravimo principas, įpareigojantis Bendrijos instituciją nuspręsti visapusiškai susipažinus su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pateisina tai, kad Komisija sustabdo sprendimą, jei nacionalinis teismas nusprendžia, jog jis turi priimti sprendimą dėl sukčiavimo faktų, Komisijai tai netrukdo išnagrinėti galimybės sumažinti savo paramą, remiantis specializuotos institucijos atliktu administraciniu tyrimu, kai procesas yra nutrauktas dėl senaties termino.

(žr. 108 punktą)

8. Tai, ar administracinės procedūros trukmė yra protinga, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifines aplinkybes, būtent į teisinį kontekstą, į kurį patenka byla, skirtingus jos nagrinėjimo procedūros etapus, bylos sudėtingumą bei į jos svarbą skirtingoms suinteresuotosioms šalims. Iš įvykių eigos, tai yra teisminio proceso ir administracinės procedūros nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu tarpusavio sąsajų bei to, kad galiausiai Komisija negalėjo pasiremti baudžiamuoju sprendimu, matyti, jog visi ginčijamo akto priėmimo procedūros etapai vyko per protingą terminą. Komisija per protingą terminą pranešė apie ginčijamą sprendimą jo gavėjui. Jeigu valstybė narė, kuri privalo informuoti ieškovę, pavėlavo pranešti apie šį sprendimą, Komisija už tai neatsako, nors tik dėl vėlavimo, kuriuo pastaroji gali būti kaltinama, būtų galima tvirtinti, kad nesilaikyta protingo termino.

(žr. 114, 120, 122 punktus)