Keywords
Summary

Keywords

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymas — Komisijai tenkanti pareiga — Prielaidos — Nepriimtinumas — Direktyvoje įtvirtintos valstybių narių pareigos pranešti nesilaikymas — Pasekmės

(EB 10 straipsnis ir 226 straipsnis)

2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Ginčo dalykas — Nustatymas per ikiteisminę procedūrą — Vėlesnis ribojantis pakeitimas — Priimtinumas

(EB 226 straipsnis)

3. Teisės aktų derinimas — Teisinė biotechnologinių išradimų apsauga — Direktyva 98/44 — Išradimų, kuriems naudojama biologinė medžiaga, patentabilumas — Iš žmogaus kūno išskirtų ar kitaip techninio proceso būdu gautų elementų patentabilumas — Nacionalinės teisės aktai, tik įtvirtinantys bet kokio išradimo patentabilumo sąlygas — Nepriimtinumas nesant minėtų išradimų ar elementų patentabilumo patvirtinimo teismų praktikoje

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/44 3 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 2 dalis)

4. Teisės aktų derinimas — Teisinė biotechnologinių išradimų apsauga — Direktyva 98/44 — Tam tikrų specifinių būdų, pavyzdžiui, žmonių klonavimo ir žmonių embrionų panaudojimo pramoniniais ar komerciniais tikslais, nepatentabilumas — Nacionalinės teisės aktai, tik uždraudžiantys patentuoti išradimus, kurie prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei — Nepriimtinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/44 6 straipsnio 1 ir 2 dalys)

Summary

1. Nors vykstant procesui dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį Komisija, kuri privalo įrodyti nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą, negalėdama remtis paprastomis prielaidomis turi pateikti Teisingumo Teismui duomenis, būtinus pastarajam, kad patikrintų šį įsipareigojimų neįvykdymą, pagal EB 10 straipsnį valstybės narės taip pat privalo padėti jai atlikti jos uždavinius. Be to, dėl šio tikslo kai kurios direktyvos įtvirtina valstybėms narėms pareigą pranešti.

Nesant tokio pranešimo, Komisija negali patikrinti, ar valstybė narė iš tikrųjų ir visiškai įgyvendino direktyvą. Valstybės narės šio įsipareigojimo neįvykdymas dėl visiškai nepateiktos informacijos arba dėl nepakankamai aiškios ir tikslios informacijos pats savaime gali pateisinti procedūros pagal EB 226 straipsnį pradėjimą. Todėl atitinkama valstybė narė neturi priekaištauti Komisijai dėl ieškinio netikslumo, nes jis atsirado dėl šios valstybės narės elgesio.

(žr. 26–27, 29 punktus)

2. Ieškinio, pareikšto dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį, dalykas apibrėžiamas per šioje nuostatoje numatytą ikiteisminę procedūrą, todėl ieškinys turi būti grindžiamas tais pačiais motyvais ir pagrindais kaip ir pagrįsta nuomonė. Tačiau šis reikalavimas nereiškia, kad kiekvienu atveju oficialiame įspėjime nurodyti kaltinimai, pagrįstos nuomonės rezoliucinė dalis ir ieškinio reikalavimai turi būti visiškai tokie patys, jeigu ginčo dalykas nebuvo išplėstas ar pakeistas.

Taigi taip yra tuomet, jeigu Komisija, apkaltinusi valstybę narę tuo, kad ji visiškai neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę, vėliau nurodo, jog tam tikros šios direktyvos nuostatos buvo perkeltos – ir tuo atitinkama valstybė narė pirmą kartą remiasi atsiliepime į ieškinį, – tačiau bet kuriuo atveju netinkamai arba nevisiškai. Iš tikrųjų tokį kaltinimą būtinai apima kaltinimas dėl visiško direktyvos neperkėlimo į nacionalinę teisę ir jį papildo.

(žr. 35, 39–40 punktus)

3. Įsipareigojimų pagal Direktyvos 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos 3 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį neįvykdo valstybė narė, nenumatanti išradimų, kuriems naudojama biologinė medžiaga, ir iš žmogaus kūno išskirtų ar kitaip techninio proceso būdu gautų elementų patentabilumo, o tik įtvirtina bet kokio išradimo patentabilumo sąlygas, nenurodydama, be kita ko, jokio teismo sprendimo, skirto būtent tokių išradimų ar tokių elementų patentabilumui. Taigi tokiomis aplinkybėmis pasirodo, kad, nepaisant Direktyvos 98/44 siekiamo tikslo išaiškinti, išlieka abejonių dėl galimybės atitinkamos valstybės narės teise apsaugoti biotechnologinius išradimus.

(žr. 59–61, 71–73 punktus)

4. Įsipareigojimų pagal Direktyvos 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį neįvykdo valstybė narė, kuri aiškiai nenumato tam tikrų specifinių būdų, pavyzdžiui, žmonių klonavimo ir žmonių embrionų panaudojimo pramoniniais ar komerciniais tikslais, nepatentabilumo, o tik bendrai draudžia patentuoti išradimus, kurių panaudojimas prieštarautų viešajai tvarkai ir moralei, bei disponavimą žmogaus kūnu.

Iš tikrųjų, priešingai nei šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalis, kuri palieka valstybių narių valdžios institucijoms ir teismams didelę diskreciją įgyvendinant draudimą patentuoti išradimus, kurių komercinis naudojimas prieštarautų viešajai tvarkai ir moralei, to paties straipsnio 2 dalis valstybėms narėms nepalieka jokios diskrecijos dėl joje išvardytų būdų ir panaudojimo nepatentabilumo, nes šia nuostata siekiama aiškiai apibrėžti 1 dalyje numatytą draudimą.

(žr. 78, 80 punktus)