Keywords
Summary

Keywords

1. Tarptautiniai susitarimai — Bendrijos kompetencija — Bendrijos išimtinės išorinės kompetencijos atsiradimas jai naudojantis savo vidaus kompetencija — Sąlygos — Vežimas vidaus vandens keliais — Reglamentas Nr. 3921/91 — Nepakankamas Bendrijos reglamentavimas tam, kad išimtinė išorinė kompetencija būtų perleista Bendrijai

(EB 71 straipsnio 1 dalis ir EB 80 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 3921/91)

2. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Bendradarbiavimo pareiga — Sprendimas, Bendrijos vardu įgaliojantis Komisiją vesti derybas dėl daugiašalio susitarimo — Valstybių narių pareigos veikti ir susilaikyti nuo veiksmų — Apimtis

(EB 10 straipsnis)

Summary

1. Naudodamasi savo vidaus kompetencija Bendrija įgyja išimtinę išorinę kompetenciją, kai tarptautiniai įsipareigojimai priklauso bendrų taisyklių taikymo sričiai arba sričiai, kurios didžiąją dalį tokios taisyklės jau reglamentuoja, ir nėra jokių prieštaravimų tarp šių taisyklių ir minėtų įsipareigojimų.

Taigi, jei Bendrija savo vidaus teisėkūros aktuose įtvirtino nuostatas dėl trečiųjų šalių nacionaliniams subjektams taikomo režimo arba savo institucijoms aiškiai suteikė teisę vesti derybas su trečiosiomis šalimis, ji įgyja išimtinę išorinę kompetenciją šių aktų reglamentavimo srityse.

Tas pats taikytina ir nesant aiškios sąlygos, suteikiančios institucijoms įgaliojimus vesti derybas su trečiosiomis šalimis, jei Bendrija išsamiai suderino konkrečią sritį, nes taip priimtos bendros taisyklės galėtų būti paveiktos, jei valstybės narės išsaugotų derybų su trečiosiomis šalimis laisvę.

Bendrija neįgijo išimtinės išorinės kompetencijos nustatyti ne Bendrijos vežėjų vežimo nacionaliniais vidaus vandens keliais sąlygas. Akivaizdu, kad Reglamentas Nr. 3921/91, nustatantis sąlygas, pagal kurias vežėjai nerezidentai gali vežti krovinius arba keleivius valstybės narės vidaus vandens keliais, nereglamentuoja šių vežėjų padėties, nes jis taikomas tik valstybėje narėje įsteigtiems vežėjams ir todėl juo atliktas suderinimas nėra išsamus.

(žr. 40–45, 48, 50–51 punktus)

2. EB 10 straipsnyje įtvirtinta lojalaus bendradarbiavimo pareiga yra taikoma visuotinai ir nepriklauso nei nuo Bendrijos kompetencijos atitinkamoje srityje išimtinio pobūdžio, nei nuo galimos valstybių narių teisės susitarimais prisiimti įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu.

Konkrečiai tariant, valstybės narės turi konkrečias pareigas veikti ir susilaikyti nuo veiksmų tuo atveju, kai Komisija pateikia Tarybai pasiūlymus, kurie, nors pastarosios dar nepriimti, yra suderinto Bendrijos veiksmo išeities taškas.

Iš to išplaukia, kad Tarybos sprendimo, Bendrijos vardu įgaliojančio Komisiją vesti derybas dėl daugiašalio susitarimo, priėmimas, žymintis suderinto Bendrijos veiksmo tarptautiniu lygiu pradžią, šiuo atžvilgiu reiškia jei ne valstybių narių pareigą susilaikyti nuo veiksmų, tai bent jų ir Bendrijos institucijų pareigą glaudžiai bendradarbiauti siekiant palengvinti Bendrijos uždavinių atlikimą bei užtikrinti jos veiksmo ir tarptautinio atstovavimo vienodumą ir nuoseklumą.

(žr. 58–60 punktus)