Keywords
Summary

Keywords

1. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai – Priemonės pasirenkamasis pobūdis – Pateisinimas, susijęs su sistemos pobūdžiu ar bendra struktūra – Konkurencijos pažeidimas

(EB sutarties 92 str. 1 dalis (po pakeitimo – EB 87 str. 1 dalis))

2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonė, kuria siekiama socialinio tikslo – Sutarties 90 straipsnio 2 dalyje (po pakeitimo EB 86 straipsnio 2 dalis) numatyta nukrypti leidžianti nuostata – Valstybės priemonės, kuriomis siekiama suderinti konkurencijos sąlygas su vyraujančiomis kitose valstybėse narėse – Poveikio pagalbos kvalifikavimui nebuvimas

(EB sutarties 90 str. 2 dalis ir 93 str. 3 dalis (po pakeitimo – EB 86 str. 2 dalis ir EB 88 str 3 dalis) bei EB sutarties 92 str. 1 dalis (po pakeitimo – EB 87 str. 1 dalis))

3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Atskaitos, jau atliktos įmonėje tebenaudojamo turto atžvilgiu, sumažinimo, numatyto pagal Šeštosios direktyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio 20 straipsnį, atsisakymas tuo atveju, kai gydytojams taikoma pridėtinės vertės mokesčiu apmokestintų sandorių tvarka keičiama į atleistų nuo mokesčių sandorių tvarką – Įtraukimas

(EB sutarties 92 str. 1 dalis (po pakeitimo – EB 87 str. 1 dalis); Tarybos direktyvos 77/388 20 str.)

Summary

1. Pagal Sutarties 92 straipsnio 1 dalį (po pakeitimo – EB 87 straipsnio 1 dalį) tam, kad priemonė būtų kvalifikuota kaip valstybės pagalba, ji turi atitikti šias sąlygas. Pirma, tai turi būti valstybės įsikišimas arba įsikišimas panaudojant valstybinius išteklius. Antra, šis įsikišimas turi būti toks, kad turėtų įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, juo turi būti suteiktas pranašumas pagalbos gavėjui. Ketvirta, jis turi ar gali iškraipyti konkurenciją.

Kalbant apie antrą sąlygą, nėra ribos arba procentinio dydžio, kurio neviršijus galima laikyti, kad valstybių narių tarpusavio prekybai nedaroma įtaką. Iš tikrųjų sąlygiškai mažas pagalbos dydis arba sąlygiškai mažas ją gavusios įmonės dydis a priori neatima galimybės, kad daroma įtaka prekybai. Todėl antra sąlyga gali būti įgyvendinta neatsižvelgiant į vietinį ar regioninį teikiamų paslaugų pobūdį arba tam tikros srities veiklos reikšmingumą.

Kalbant apie trečią sąlygą, nustatyta, kad pagalbos sąvoka apima ne tik pozityvias paslaugas, bet taip pat ir įsikišimus, kurie įvairiomis formomis palengvina prievoles, kurių našta tenka įmonės biudžetui, ir kurie siaurąja prasme nebūdami subsidijos yra panašaus pobūdžio bei turi tokias pačias pasekmes. Šiuo atžvilgiu Sutarties 92 straipsnio 1 dalis numato, kad turi būti nustatyta, ar tam tikros teisės sistemos nacionalinė priemonė suteikia pranašumą „tam tikroms įmonėms ar tam tikrai gamybai“, palyginti su kitomis, kurios, atsižvelgiant į šia tvarka siekiamą tikslą, yra panašioje faktinėje ir teisinėje situacijoje. Teigiamo atsakymo atveju aptariama priemonė atitinka šioje nuostatoje numatytą valstybės pagalbos sąvoką sudarančią atrankos sąlygą. Iš tikrųjų aplinkybės, kad tam tikras įmonių, galinčių reikalauti pasinaudoti ginčijama priemone, skaičius yra didelis arba kad šios įmonės priklauso skirtingiems veiklos sektoriams, nepakanka užginčyti jos pasirenkamojo pobūdžio ir paneigti jos traktavimo kaip valstybės pagalbos. Be to, pagalba gali būti susijusi su visu ūkio sektoriumi ir vis dėlto patekti į Sutarties 92 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Kitaip būtų, jei priemonė, nors ir suteikdama pranašumą jos gavėjui, būtų pateisinama sistemos, kuriai ji priklauso, pobūdžiu ar bendra struktūra.

Kalbant apie ketvirtą sąlygą, pagalba, kuria siekiama visiškai sumažinti įmonės sąnaudas, kurias ji paprastai patirtų ją valdant ar užsiimant įprastine veikla, iš esmės iškraipo konkurencijos sąlygas.

(žr. 27, 32–33, 36, 40, 42–43 ir 55 punktus)

2. Vien aplinkybės, jog priemone siekiama socialinio tikslo, nepakanka tam, kad ji iš karto nebūtų traktuojama kai valstybės pagalba Sutarties 92 straipsnio prasme (po pakeitimo – EB 87 straipsnis). Iš tiesų šios nuostatos 1 dalis nedaro skirtumo tarp valstybės įsikišimų pagal jų priežastis ar tikslus, o juos apibrėžia pagal poveikį. Kita vertus, Sutarties 90 straipsnio 2 dalyje (po pakeitimo – EB 86 straipsnio 2 dalyje) numatyta leidžianti nukrypti nuostata neužkerta kelio priemonės traktuoti kaip valstybės pagalbos Sutarties 92 straipsnio prasme. Taip pat, kai valstybės pagalba kvalifikuota, ši nuostata neleidžia tam tikrai valstybei narei nepranešti apie šią priemonę pagal šios Sutarties 93 straipsnio 3 dalį (po pakeitimo – EB 88 straipsnio 3 dalį). Galiausiai aplinkybė, kai valstybė narė vienašališkai priimdama priemones siekia suderinti tam tikrame ūkio sektoriuje egzistuojančias konkurencijos sąlygas su vyraujančiomis kitose valstybėse narėse, nepanaikina šių priemonių pagalbos pobūdžio.

(žr. 46, 51 ir 54 punktus)

3. Sutarties 92 straipsnis (po pakeitimo – EB 87 straipsnis) turi būti aiškinamas taip, kad taisyklė, numatanti tai, jog gydytojams taikoma pridėtinės vertės mokesčiu apmokestintų sandorių tvarka keičiama į atleistų nuo mokesčių sandorių tvarką, nelemia įmonėje tebenaudojamo turto atžvilgiu jau atliktos atskaitos sumažinimo, numatyto pagal Šeštosios direktyvos 20 straipsnį, turi būti traktuojama kaip valstybės pagalba.

(žr. 59 punktą)