Keywords
Summary

Keywords

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys, pareikštas dėl sprendimo – Ginčijamo sprendimo panaikinimui prilygstančio sprendimo priėmimas vykstant procesui – Dalyko netekęs ieškinys – Nereikalingumas priimti sprendimą

(EB 230 straipsnis)

2. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Valstybei narei skirtas Komisijos laiškas, susijęs su nacionalinių įstaigų vykdant valstybės pagalbos programas avansinių mokėjimų atitikties Bendrijos finansinės paramos reikalavimams sąlygomis

(EB 230 straipsnis)

3. Ekonominė ir socialinė sanglauda – Struktūrinė intervencija – Bendrijos finansavimas – Nacionalinių įstaigų išlaidų atitiktis finansinės paramos reikalavimams – Reikalavimas – Išlaidų panaudojimo finansuojamam projektui įrodymas – Išimtis – Tam tikros ribos neviršijantys avansiniai mokėjimai

(Tarybos reglamento Nr. 1260/1999 32 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 1 ir 2 punktai)

4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis

(EB 253 straipsnis)

5. Procedūra – „Lis pendens“ išimtis – Dviejų ieškinių šalių, dalyko ir pagrindų tapatumas – Antrą kartą pareikšto ieškinio nepriimtinumas

Summary

1. Per procesą panaikinus ginčijamą sprendimą, buvo pasiektas vienintelis rezultatas, kurį ieškovė galėjo pasiekti savo pagal EB 230 straipsnį pareikštu ieškiniu, todėl Teisingumo Teismui nėra reikalo priimti sprendimą. Iš tikrųjų išnagrinėjęs tokį ieškinį Teisingumo Teismas gali tik panaikinti aktą, dėl kurio pareikštas ieškinys. Todėl nelikus ieškinio dalyko, nėra reikalo priimti sprendimo.

(žr. 25–26 punktus)

2. Ieškinys dėl panaikinimo galimas dėl visų institucijų priimtų nuostatų, kurios, nesvarbu kokio pobūdžio ar formos, gali sukelti teisines pasekmes. Toks yra valstybei narei skirto Komisijos laiško, kuriuo siekta pranešti šios institucijos nuomonę dėl tam tikrų valstybių narių vykdant valstybės pagalbos programas avansinių mokėjimų neatitikties paramos iš struktūrinių fondų reikalavimams, atvejis.

Aišku, kad minėto laiško pirmoje dalyje Komisija dar kartą patvirtino aiškinamojoje pastaboje, susijusioje su Reglamento Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 32 straipsnio 1 dalies trečiąja pastraipa, išdėstytą savo nuomonę dėl valstybių narių avansinių mokėjimų neatitikties paramos iš struktūrinių fondų reikalavimams, tačiau antroje dalyje, siekdama pateisinti iki tam tikros datos avansinių mokėjimų atlyginimą valstybių narių teisėtais lūkesčiais, ji aiškiai remiasi abejonėmis, kurios galėjo atsirasti dėl tikslaus galiojančių nuostatų statuso. Taigi, kadangi šis laiškas nėra tik aiškinamąją pastabą patvirtinantis aktas, jis laikytinas galutiniu pakartotinio padėties ištyrimo rezultatu.

(žr. 32–33, 36–37 punktus)

3. Reglamento Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 32 straipsniu ir Reglamento Nr. 1685/2000, nustatančio išsamias minėto Reglamento Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles, priedo 1 taisykle nustatyta mokėjimų vykdant valstybės pagalbos programas sistema pagrįsta išlaidų atlyginimo principu. Tai reiškia, kad iš esmės nacionalinių įstaigų išlaidų atitikimas finansinės paramos iš struktūrinių fondų reikalavimams priklauso nuo Komisijos tarnyboms pateikiamo įrodymo, jog jos panaudotos Europos Sąjungos finansuojamam projektui.

Tik tuo atveju, kai Komisija avansu perveda avansinį mokėjimą, sudarantį 7 % struktūrinių fondų įnašo, skirto atitinkamai pagalbai, kaip numatyta Reglamento Nr. 1260/1999 32 straipsnio 2 dalyje, nacionalinės valdžios institucijos neprivalo šiuo etapu pateikti faktiškai sumokėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų. Nacionalinių įstaigų avansiniai mokėjimai, neviršijantys 7 % struktūrinių fondų įnašo, gali būti suteikti nereikalaujant jokių panaudojimo įrodymų. Tačiau jei šie avansiniai mokėjimai viršija minėtą sumą, Komisija a posteriori juos atlygina, tik pateikus sąskaitas faktūras arba, jei to negalima padaryti, tokios pat įrodomosios vertės apskaitos dokumentus. Tokiu atveju mokėjimas, kurį turi atlikti Komisija, yra ne avansinis mokėjimas, o tarpinis mokėjimas arba paskutinio likučio apmokėjimas Reglamento Nr. 1260/1999 32 straipsnio prasme, todėl būtina pateikti nagrinėjamų sumų panaudojimą įrodančius dokumentus.

(žr. 45–49 punktus)

4. EB 253 straipsniu reikalaujami sprendimo motyvai turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir pateikti aiškią ir vienareikšmę aktą priėmusios institucijos argumentaciją, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti, kuo pagrįsta priimta priemonė, o kompetentingas teismas galėtų vykdyti savo kontrolę.

Šis reikalavimas turi būti įvertintas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, bei kitų asmenų, su kuriais aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, galimą interesą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvai apimtų visas faktines ir teisines aplinkybes, jei norima išsiaiškinti, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, reikia įvertinti ne tik tekstą, bet ir kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą.

(žr. 54–55 punktus)

5. Vėliau dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu pareikštą ieškinį dėl to paties teisės akto panaikinimo reikia atmesti kaip nepriimtiną dėl tapatumo jau nagrinėjamam ieškiniui ( lis pendens ).

(žr. 64 punktą)