Keywords
Summary

Keywords

1. Valstybių teikiama pagalba – Pagalbos projektas – Komisijos tyrimas – Mažų ir vidutinių įmonių arba mažų žemės ūkio įmonių sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos schemų projektai – Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti – Įprastas dviejų mėnesių terminas – Terminas, taikomas „patvirtinimui“ pasibaigus pirminiam tyrimui

(EB 88 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa ir 3 dalis; Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 4.1 punkto pirmoji pastraipa)

2. Valstybių teikiama pagalba – Pagalbos projektas – Komisijos tyrimas – Pirminis tyrimas – Trukmė – Prailginimas Komisijos iniciatyva, pateikiant pagalbos tyrimui nebūtinus klausimus – Draudimas – Galimybė pradėti dialogą su valstybe nare, leidžiant jai papildyti neišsamų pranešimą

(EB 88 straipsnio 3 dalis)

3. Valstybių teikiama pagalba – Esama pagalba ir nauja pagalba – Naujos valstybės pagalbos pakeitimas į esamą valstybės pagalbą – Sąlygos – Komisijos galimybė pradėti formalią tyrimo procedūrą nepateikus valstybei narei išankstinio pranešimo apie įgyvendinimą

4. Valstybių teikiama pagalba – Pagalbos projektas – Komisijos tyrimas – Pirminis patikrinimas ir privalomas patikrinimas – Protingo termino laikymasis – Vertinimas „in concreto“

(EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)

5. Valstybių teikiama pagalba – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Galimi suinteresuotųjų asmenų teisėti lūkesčiai – Apsauga – Sąlygos ir ribos

(EB 88 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnio 1 ir 3 dalys)

6. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, pripažįstantis suteiktą pagalbą nesuderinama su bendrąja rinka – Pareiga motyvuoti – Būtini paaiškinimai

(EB 253 straipsnis)

7. Valstybių teikiama pagalba – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Nedidelė individuali pagalba, leidžiama didele konkurencija ir dideliu mažų įmonių skaičiumi pasižyminčiame sektoriuje

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

8. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Leidžiančios nukrypti nuostatos – Pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka – Komisijos diskrecija vertinti – Galimybė priimti gaires – Visapusiškas ekonominis įvertinimas – Teisminė kontrolė – Ribos

(EB 87 straipsnio 3 dalis)

9. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Bendros pagalbos schemos patvirtinimas – Sąlyga – Įgyvendinimas, negalintis lemti individualios pagalbos suteikimo, nebūtino norint pasiekti EB 87 straipsnio 3 dalies a−d punktuose numatytus tikslus

(EB 87 straipsnio 3 dalies a–d punktai)

10. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Leidžiančios nukrypti nuostatos – Pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka – Pagalba sunkumus patiriančiai įmonei restruktūrizuoti – Sunkumus patiriančių įmonių nustatymas

(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas; Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 2.1 punkto pirmoji pastraipa)

11. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Leidžiančios nukrypti nuostatos – Pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka – Pagalba sunkumus patiriančiai įmonei restruktūrizuoti – Atsižvelgimas į tai, kad įmonė veikia remiamoje vietovėje – Ribos

(EB 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktai; Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 2.4 punkto antroji pastraipa ir 3.2.1–3.2.3 punktai)

12. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Leidžiančios nukrypti nuostatos – Pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka – Pagalba sunkumus patiriančiai įmonei restruktūrizuoti – Sąlygos – Kumuliacinės sąlygos – Pasekmė – Komisijos galimybė uždrausti pagalbos teikimą, nesant pakankamai informacijos apie vienos iš šių sąlygų laikymąsi

(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas; Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 3.2.2 punktas)

13. Procesas – Įstojimas į bylą – Pagrindai, kurie skiriasi nuo pagrindinės šalies, kurią palaikydamas įstojo į bylą asmuo, argumentų – Priimtinumas – Sąlyga – Ryšys su ginčo dalyku – Priimtinumas, kuris neturi būti vertinamas griežtai galimų pagalbos schemos adresatų, įstojančių į bylą pagalbą teikiančio subjekto pusėje, atžvilgiu

(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 4 dalis)

14. Procesas – Įstojimas į bylą – Ginčijamas įstojusio į bylą asmens nurodyto pagrindo priimtinumas dėl jo abejotino ryšio su ginčo dalyku – Pagrindas, kuris bet kuriuo atveju turi būti atmestas dėl kitos priežasties arba dėl to, kad jis yra nepagrįstas – Teismo teisė jį atmesti, nesprendžiant priimtinumo klausimo

15. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Leidžiančios nukrypti nuostatos – Leidžiančių nukrypti nuostatų apimtis – Griežtas aiškinimas – Ekonominiai nuostoliai, patirti tiesiogiai dėl gaivalinės nelaimės ar kitų ypatingų įvykių

(EB 87 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas)

16. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Leidžiančios nukrypti nuostatos – Pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka – Pagalba sunkumus patiriančiai įmonei, veikiančiai remiamoje vietovėje, restruktūrizuoti – Taikymo sąlygos – Komisijos tyrimas

(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas)

17. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Leidžiančios nukrypti nuostatos – Pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka – Vertinimas pagal EB 87 straipsnį – Atsižvelgimas į ankstesnę praktiką – Netaikymas

(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas)

18. Procesas – Pagrindų nurodymas – Abstrakčiai nurodytas pagrindas, nepaaiškintas pakankamai aiškiai ir tiksliai – Nepriimtinumas

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 4 dalies b punktas)

Summary

1. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 4.1 punkto pirmoji pastraipa nurodo, kad Komisija „patvirtins“ mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) arba mažųjų žemės ūkio įmonių (MŽŪĮ) sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos schemų projektus „per įprastą dviejų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo išsamios informacijos gavimo dienos, išskyrus jei atitinkamai valstybės pagalbos schemai gali būti taikoma pagreitinta patvirtinimo tvarka. Pastaruoju atveju Komisija turi 20 darbo dienų“.

Šie terminai turi būti aiškinami atsižvelgiant į Sutartyje numatytas procedūrines nuostatas valstybės pagalbos kontrolės srityje. Rekomenduojamojo pobūdžio taisyklės, kurias Komisija gali priimti, siekdama patikslinti savo ketinamą taikyti praktiką šioje srityje, negali prieštarauti Sutarties nuostatoms.

Iš to matyti, kad MVĮ restruktūrizavimo pagalbos schemos projektas per minėtų gairių 4.1 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą terminą gali būti Komisijos patvirtintas, tik jei per šį „įprastą dviejų mėnesių“ terminą, t. y. EB 88 straipsnio 3 dalyje numatytam pirminiam patikrinimui nustatytą terminą, Komisija nusprendžia, kad projekte numatytos priemonės nėra valstybės pagalba arba kad šių priemonių, esančių valstybės pagalba, suderinamumas su bendrąja rinka nekelia abejonių. Tačiau jei Komisija negali priimti tokio sprendimo, ji turi pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą EB 88 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje.

(žr. 28–29, 33 punktus)

2. Pirminis valstybės pagalbos projektų patikrinimas, numatytas EB 88 straipsnio 3 dalyje, turi būti atliktas per privalomą dviejų mėnesių terminą, pradedamą skaičiuoti nuo išsamaus pranešimo gavimo Komisijoje dienos. Pranešimas yra išsamus, kai jo pirminėje redakcijoje ar vėliau pateiktuose atitinkamos valstybės narės atsakymuose į Komisijos klausimus yra informacija, būtina pastarajai susidaryti pirmą nuomonę apie projekto, apie kurį jai buvo pranešta, suderinamumą. Iš to matyti, kad jeigu Komisija negali sustabdyti dviejų mėnesių termino eigos, reikalaudama informacijos, kuri nėra būtina susidaryti pirmai nuomonei, ji, atsižvelgiant į EB 88 straipsnio 3 dalies tikslą, vis dėlto turi teisę užmegzti su atitinkama valstybe nare dialogą, taip leisdama šiai valstybei papildyti pranešimą apie valstybės pagalbą, jei jame nėra būtinos informacijos.

(žr. 40–41 punktus)

3. Naujos valstybės pagalbos pakeitimas jau esama valstybės pagalba turi atitikti dvi būtinas ir pakankamas sąlygas: pirma, Komisija nepradeda formalios tyrimo procedūros per dviejų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo išsamaus pranešimo gavimo dienos, ir, antra, atitinkama valstybė narė iš anksto praneša Komisijai apie savo projekto įgyvendinimą. Jei valstybė narė nepateikia Komisijai jokio išankstinio pranešimo apie įgyvendinimą, taip neįvykdydama vienos iš dviejų sąlygų, būtinų naujai pagalbai pakeisti esama valstybės pagalba, Komisija šiuo klausimu teisėtai gali nuspręsti pradėti formalią tyrimo procedūrą.

(žr. 48–49 punktus)

4. Protingo termino laikymasis vykstant administracinei procedūrai yra bendras Bendrijos teisės principas. Be to, pagrindinis teisinio saugumo reikalavimas, kuris prieštarauja tam, kad Komisija galėtų neapibrėžtą laiką vėluoti įgyvendinti savo įgaliojimus, skatina teismą išsiaiškinti, ar administracinės procedūros eiga rodo pernelyg pavėluotus Komisijos veiksmus.

Be to, jei valstybė narė per EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą nori laikytis jai nustatytų terminų pateikti savo pastabas ar papildomą Komisijos prašomą informaciją, nors ir neprivalo, dėl jos veiksmų praėjęs laikotarpis, lėmęs šių terminų nesilaikymą, nieko nekeičia.

(žr. 53, 59 punktus)

5. Iš esmės teisėtais lūkesčiais pagalbos teisėtumo atžvilgiu, išskyrus ypatingas aplinkybes, galima remtis, tik jei ši pagalba buvo suteikta laikantis EB 88 straipsnyje numatytos procedūros. Tam, kad valstybės pagalba būtų suteikta laikantis EB 88 straipsnyje numatytos procedūros, reikia, kad ši procedūra, turinti sustabdomąją galią, būtų užbaigta. Todėl, kai remiantis EB 88 straipsnio 2 dalies pirmąja pastraipa buvo pradėta formali tyrimo procedūra, reikia, kad ji būtų užbaigta teigiamu sprendimu pagal Reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnio 1 ir 3 dalis. Taigi tik Komisijai priėmus tokį sprendimą ir pasibaigus terminui pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo, iš esmės galima remtis teisėtais lūkesčiais pagalbos teisėtumo atžvilgiu.

(žr. 64–65 punktus)

6. Akto motyvavimas turi atitikti jo pobūdį ir atspindėti aiškius aktą priėmusios institucijos motyvus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti jo priėmimo priežastis, o teismas – įvertinti šio akto pagrįstumą, nereikalaujant tiksliai nurodyti visų teisinių įrodymų ir atitinkamų faktinių duomenų, nes tai, ar akto motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir jo teisinį bei faktinį kontekstą.

Komisijos priimto sprendimo kontroliuojant valstybės pagalbą atžvilgiu tai reiškia, kad jei iš aplinkybių, kuriomis buvo suteikta valstybės pagalba, gali paaiškėti, jog pastaroji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, Komisija privalo bent jau nurodyti šias aplinkybes minėto sprendimo motyvuose.

(žr. 73–74 punktus)

7. Kvalifikuodama pagalbos projektą ar pagalbos schemą pagal EB 87 straipsnio 1 dalį Komisija neprivalo nustatyti realių ir veiksmingų to pasekmių, o turi tik ištirti, ar šis projektas gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir ar gali arba galėtų iškraipyti konkurenciją.

Nei sąlygiškai maža numatytos pagalbos suma, nei pagalbos suteikimo kriterijus atitinkančių įmonių mažas dydis neužkerta kelio tam, kad pagalbos schemos projektas galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipytų arba galėtų iškraipyti konkurenciją. Tą patį reikia pasakyti ir apie ribotą nagrinėjamo ekonominio sektoriaus dydį. Iš tikrųjų taip pat gali būti įvertinti kiti elementai, pavyzdžiui, išskirtinis konkurencijos lygis ekonominiame sektoriuje. Taip yra sektoriuje, kuriame yra labai didelė konkurencija ir visų pirma kurio struktūra, pasižyminti dideliu skaičiumi mažų ūkio subjektų, yra tokia, kad taikant pagalbos schemą didelei daliai šių įmonių gali atsirasti įtaka konkurencijai, net jei ir pagal šią schemą suteiktos pagalbos suma yra maža.

(žr. 84–87 punktus)

8. Pagal EB 87 straipsnio 3 dalį Komisija turi plačią diskreciją. Dėl to, įgyvendindama šią diskreciją, ji gali nustatyti taisykles, pavyzdžiui, priimdama gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, su sąlyga, kad šios taisyklės neprieštarauja Sutarties nuostatoms. Komisijai priėmus tokį aktą, jis tampa jai privalomas. Teismas turi patikrinti, ar Komisija laikėsi savo pačios nustatytų taisyklių.

Vis dėlto, kadangi Komisijos plati diskrecija, tam tikrais atvejais paaiškinta jos pačios priimtose taisyklėse, apima sudėtingus ekonominės ir socialinės sistemų vertinimus, kurie turi būti atliekami Bendrijos kontekste, teismas vykdo jų griežtą kontrolę. Pastarasis turi patikrinti, ar Komisija laikėsi procedūros taisyklių ir motyvavimo pareigos, ar teisingai išdėstė faktines aplinkybes, ar nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais.

(žr. 94–97 punktus)

9. Atitinkamai valstybei narei suteikta galimybė nepranešti apie pagalbos schemos projektą ir, Komisijai po bendrų požymių nagrinėjimo ją patvirtinus, galimybė nepranešti apie jį vykdant suteiktą individualią pagalbą, išskyrus tuos atvejus, kai šiuo klausimu yra nustatytos sąlygos ir pareigos, vis dėlto neleidžia suteikti individualios pagalbos, kuri būtų buvusi paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka, jei apie ją būtų pranešta atskirai, nesumenkinant EB 87 straipsnyje nustatyto valstybės pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka principo reikšmės. Ypač ši galimybė negali turėti įtakos suteikiant individualią pagalbą, kuri, atitikdama EB 87 straipsnio 3 dalies a–d punktų tikslus, vis dėlto nėra būtina jiems pasiekti.

Todėl Komisija turi patikrinti, ar jos nagrinėjami valstybės pagalbos schemos projektai yra skirti užtikrinti, kad individuali pagalba, kuri turi būti suteikta pagal šių projektų nuostatas, bus suteikta tikrai toms įmonėms, kurios atitinka šios pagalbos suteikimo kriterijus. Paaiškėjus, kad taip nėra, Komisija, įgyvendindama savo plačią diskreciją, turi į tai atsižvelgti ir, kiek leidžia jos turima informacija, įvertinti, ar reikia priimti sąlyginį ar neigiamą sprendimą.

(žr. 103–105 punktus)

10. G airių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 2.1 punkto pirmoji pastraipa nurodo, kad Komisija patekusia į sunkią padėtį laiko įmonę, kuri savo ištekliais arba akcininkų lėšomis ar paskolomis negali užtikrinti atsigavimo. Ši pastraipa pateikia įvairių požymių, leidžiančių įvertinti tokios įmonės padėties sunkumą, tarp kurių įvairūs konkretūs požymiai, leidžiantys įvertinti išskirtinį tokios padėties sunkumą tam tikrais atvejais.

Minėtų gairių 2.1 punkto pirmosios pastraipos formuluotė leidžia manyti, kad Komisijos suteikta svarba tendencijos požymiams nebūtinai užkerta kelią kitoms požymių rūšims, pavyzdžiui, požymiams, pagrįstiems vidurkiu. Vis dėlto tokie požymiai bet kuriuo atveju gali būti tinkami, tik jei jie leidžia konstatuoti realius ir įrodytus atitinkamų įmonių sunkumus. Priešingu atveju pagalba negali būti laikoma būtina šioms įmonėms ir EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto tikslams įgyvendinti.

(žr. 108, 111 punktus)

11. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 2.4 punkto antroji pastraipa nurodo, kad jei restruktūrizavimo pagalbą turinčios gauti įmonės yra remiamose vietovėse, Komisija atsižvelgs į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose nurodytus regioninius aspektus, kaip nurodyta šių gairių 3.2.3 punkte. Pastarasis punktas „Ypatingos sąlygos, taikomos restruktūrizavimo pagalbai remiamose vietovėse“, be kita ko, nurodo, kad tuo atveju, kai į sunkią padėtį patekusių įmonių valstybės restruktūrizavimo pagalbos schemos projektas yra susijęs su remiama ar nepalankia vietove, Komisija įsipareigoja į tai atsižvelgti, todėl, nepaisydama atitinkame sektoriuje esančio struktūrinio pajėgumų pertekliaus, leidžia sau lanksčiai taikyti gairėse nustatytą pajėgumų sumažinimo taisyklę, jei tai pateisina regioninės plėtros poreikiai.

Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad kai su naujos pagalbos projektu susijęs sektorius pasirodo neturintis gamybos pajėgumų pertekliaus ir kai Komisija dėl to atsisako nurodyti pagalbos suteikimo kriterijus atitinkančioms įmonėms sumažinti gamybos pajėgumus, šis projektas dėl to turėtų būti laikomas suderinamu su bendrąja rinka.

Visiškai priešingai – tai parodo, kad projektas turi atitikti gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 3.2.1 punkte nustatytą principą, pagal kurį naujos restruktūrizavimo pagalbos projektas gali būti patvirtintas tik tuo atveju, kai galima įrodyti, kad jis atitinka Bendrijos interesą ir įmonės gyvybingumo atkūrimo, nederamo konkurencijos iškraipymo vengimo ir proporcingumo sąlygas, išvardytas gairių 3.2.2 punkte. Nors Komisija šiuo klausimu galėtų būti „mažiau griežta“, ji negali pasirodyti „visiškai atlaidi“ pagal šių gairių 3.2.3 punktą.

(žr. 115–117 punktus)

12. Tam, kad taikant EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą į sunkią padėtį patekusios įmonės restruktūrizavimo pagalbos projektą būtų galima pripažinti suderinamu su bendrąja rinka, jis turi būti susijęs su restruktūrizavimo planu, numatančiu sumažinti ar perorientuoti įmonės veiklą.

Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 3.2.2 punktas, kuris nustato šį reikalavimą, nurodo, kad restruktūrizavimo plane laikomasi trijų materialinių sąlygų. Yra privaloma, kad pirmiausia per protingą laikotarpį ir remiantis realiomis prielaidomis jis leistų atkurti ilgalaikį įmonės, kuriai teikiama pagalba, gyvybingumą (3.2.2 punkto i papunktis), antra, jis užkirstų kelią nederamam konkurencijos iškraipymui (3.2.2 punkto ii papunktis) ir, trečia, jis būtų proporcingas restruktūrizavimo sąnaudoms ir teikiamai naudai (3.2.2 punkto iii papunktis). Kadangi šios sąlygos yra kumuliacinės, pakanka, kad vienos iš jų nebūtų tam, kad restruktūrizavimo pagalbos projektą Komisija pripažintų nesuderinamu su bendrąja rinka. Be to, atitinkama valstybė narė, vykdydama savo pareigą bendradarbiauti su Komisija, turi pateikti visą informaciją, leidžiančią šiai institucijai patikrinti, ar įvykdytos šios sąlygos.

Taigi akivaizdžiai negalėdama grįsti savo vertinimo paprastomis prielaidomis, kai valstybė narė, nepaisydama Komisijos pakartotinių prašymų, nepateikia informacijos, kuri leistų šiai institucijai įsitikinti, kad projektas atitinka vieną iš minėtų gairių 3.2.2 punkte nurodytų kumuliacinių sąlygų, Komisija gali nurodyti, kad jos turima informacija neleidžia nuspręsti, jog projektas atitinka šią sąlygą, ir todėl gali priimti sprendimą, kad projektas yra nesuderinamas su bendrąja rinka, nesant būtinybės nagrinėti kitų minėtame punkte nurodytų sąlygų.

(žr. 126–129, 137, 142–143, 149 punktus)

13. Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtoji pastraipa ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 4 dalis įstojančiai į bylą šaliai suteikia teisę savarankiškai nurodyti ne tik argumentus, bet ir ieškinio pagrindus, jei jie grindžia vienos iš šalių reikalavimus ir iš esmės nesiskiria nuo reikalavimų, kuriais pagrįstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo, dėl kurių galėtų būtų pakeistas bylos dalykas.

Taigi Pirmosios instancijos teismas, norėdamas nuspręsti dėl įstojančios į bylą šalies nurodytų ieškinio pagrindų priimtinumo, turi patikrinti, ar jie susiję su bylos dalyku, kaip jį apibrėžė pagrindinės šalys.

Dėl administracinio vieneto pateikto ieškinio dėl šio vieneto numatytos ekonominio sektoriaus restruktūrizavimo pagalbos schemos suderinamumo su bendrąja rinka reikia pažymėti, kad negalima ginčyti, jog įmonės, galinčios pasinaudoti šia schema, ir jų atstovai atsidūrė situacijoje, leidžiančioje tinkamai papildyti administracinio vieneto, ieškovo, nurodytus argumentus dėl sunkumų, kuriuos šia pagalba siekiama išspręsti, ir dėl to, kokią įtaką gali turėti ši pagalba. Jų ir bylos dalyko ryšys negali būti vertinamas ribotai.

(žr. 151–154, 193, 195 punktus)

14. Pirmosios instancijos teismas, norėdamas nuspręsti dėl įstojančios į bylą šalies nurodytų pagrindų priimtinumo, turi patikrinti, ar jie susiję su bylos dalyku, kaip jį apibrėžė pagrindinės šalys.

Be to, paaiškėjus, kad pagrindas, kurio ryšys su bylos dalyku yra ginčytinas, bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip nepriimtinas dėl kitų motyvų ar kaip nepagrįstas, teismas gali atmesti šį pagrindą, nespręsdamas klausimo, ar įstojanti į bylą šalis viršijo savo vaidmens palaikyti vienos iš pagrindinių bylos šalių reikalavimus ribas.

(žr. 153, 188 punktus)

15. EB 87 straipsnio 2 dalies b punktas yra bendrojo valstybės pagalbos nesuderinamumo su bendrąja rinka principo išimtis ir turi būti aiškinamas griežtai bei taikomas tik gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atlyginti. Be to, Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje teisėtumą turi vertinti teismas, atsižvelgdamas į informaciją, kurią ši institucija turėjo ar galėjo turėti priimant sprendimą.

Todėl Komisijai negali būti priekaištaujama dėl to, jog ji nustatė, kad projektas nenumatė suteikti pagalbos pagal EB 87 straipsnio 2 dalies b punktą, ir todėl netaikė šios nuostatos, nes korespondencijos, kuria buvo pasikeista per administracinę procedūrą, tyrimas rodo, kad nacionalinės valdžios institucijos Komisijai niekada nei nurodė, nei įrodė, kad projektas numatė pagalbą, skirtą žalai, numatytai EB 87 straipsnio 2 dalies b punkte, atlyginti.

(žr. 165–166, 168 punktus)

16. Vertindama, ar į sunkią padėtį patekusių įmonių remiamoje ar nepalankioje vietovėje restruktūrizavimo naujos pagalbos projektas gali būti pripažintas suderinamu su bendrąja rinka pagal išimtį, numatytą EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte, Komisija įsipareigojo į EB 158 straipsnį atsižvelgti taip, kaip nurodyta gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 1.3 punkto antrojoje pastraipoje ir 3.2.3 punkte.

Vis dėlto tai, kad naujos pagalbos projektu siekiama tikslų pagal kitą Sutarties nuostatą nei susijusios valstybės narės nurodyta išimtis, numatyta EB 87 straipsnio 3 dalyje, dar nereiškia, kad šis projektas atitinka šios išimties taikymo sąlygas.

(žr. 172, 175 punktus)

17. Tik remiantis EB 87 straipsnio 3 dalies c punktu turi būti vertinamas Komisijos sprendimo, konstatuojančio, kad nauja valstybės pagalba neatitinka šios išimties taikymo sąlygų, teisėtumas. Todėl ankstesnės Komisijos praktikos nurodymas, darant prielaidą, kad ji yra nusistovėjusi, yra netinkamas.

(žr. 177 punktą)

18. Prieštaravimą dėl teisėtumo, kuris laikomas pagrindu palaikant ieškinio reikalavimus, remiantis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 4 dalies b punktu, turi argumentuoti jį pateikusi šalis. Abstraktus jo nurodymas, nepaaiškinus pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad kitos šalys galėtų į jį atsakyti, o Pirmosios instancijos teismas galėtų vykdyti savo kontrolę, neatitinka minėtame reglamente nustatytų minimalių reikalavimų ir todėl turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

(žr. 186, 188 punktus)