Keywords
Summary

Keywords

1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Teisė susipažinti su byla

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 17)

2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodymų, apie kuriuos nebuvo informuota įmonė sprendimo adresatė, atmetimas

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pranešimui apie kaltinimus netapatus sprendimas – Teisės į gynybą pažeidimas – Sąlyga

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 17)

4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio netaikymas – Pagrindinių Bendrijos teisės principų taikymas

(Tarybos reglamento Nr. 17 19 straipsnio 2 dalis)

5. Institucijų aktai – Aktai, priimti įgyvendinant diskreciją – Asmeniui suteiktų garantijų paisymas

6. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Dukterinės bendrovės padarytas pažeidimas – Priskyrimas patronuojančiai bendrovei – Sąlygos

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Kitų pažeidime dalyvavusių įmonių pareiškimų pripažinimas įrodymais

(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 11 straipsnis)

8. Konkurencija – Karteliai – Įmonės dalyvavimas antikonkurencinėje iniciatyvoje

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

9. Konkurencija – Karteliai – Priskyrimas vienai įmonei

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodymai, kuriuos reikia pateikti

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

11. Konkurencija – Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

12. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Baudos – Nustatymas – Kriterijai – Bendro baudų lygio padidinimas

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

13. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 17)

14. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys

(EB 81 straipsnio 1 dalis ir EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 17 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalis)

15. Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriuos galima vertinti kaip vieną pažeidimą

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

16. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

17. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Konkretus poveikis rinkai

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

18. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

19. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

20. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

21. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

22. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimai 96/C 207/04 ir 98/C 9/03)

23. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

24. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 2 punktas)

25. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punktas)

26. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

27. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto trečia įtrauka)

28. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 96/C 207/04)

29. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo

(Tarybos reglamento Nr. 17 11 straipsnio 4 ir 5 dalys bei 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 96/C 207/04 D skirsnio 2 punktas)

30. Procesas – Tyrimo priemonės – Prašymas pateikti dokumentus

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 65 straipsnis ir 66 straipsnio 1 dalis)

Summary

1. Bendrijos konkurencijos normų taikymo procedūroje siekiant leisti įmonėms ir įmonių asociacijoms veiksmingai gintis nuo pranešime apie kaltinimus joms pareikštų kaltinimų, Komisija privalo padaryti joms prieinamą visą tyrimo bylos medžiagą, išskyrus dokumentus, kuriuose yra kitų įmonių komercinių paslapčių, kita konfidenciali informacija bei vidiniai Komisijos dokumentai.

Be to, įmonių ir įmonių asociacijų teisė į jų komercinių paslapčių apsaugą turi būti lygiavertė teisei susipažinti su visa tyrimo byla.

Todėl jei Komisija mano, kad tam tikruose jos tyrimo byloje esančiuose dokumentuose yra komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos, ji turėtų parengti nekonfidencialias tų dokumentų versijas arba nurodyti, kad tokias versijas parengtų tuos dokumentus pateikusios įmonės ar įmonių asociacijos. Jei paaiškėja, kad parengti nekonfidencialias dokumentų versijas yra sudėtinga, Komisija turėtų suinteresuotosioms šalims išsiųsti pakankamai tikslų tokių sunkumų keliančių dokumentų sąrašą, kad leistų joms įvertinti, ar reikėtų prašyti galimybės susipažinti su konkrečiais dokumentais.

(žr. 45–46 punktus)

2. Kadangi suinteresuotosioms šalims per administracinę procedūrą nepateikti dokumentai nėra leistini įrodymai, jei paaiškėtų, kad Komisija galutiniame sprendime rėmėsi dokumentais, kurių nėra tyrimo byloje ir kurie nebuvo pateikti ieškovėms, tokių dokumentų negalima būtų laikyti įrodymais.

Iš to matyti, kad jei Komisija, norėdama įrodyti pažeidimą EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo procedūroje, ketina pasiremti atsakymo į pranešimą apie kaltinimus ištrauka arba prie tokio atsakymo pridėtu dokumentu, kitoms šioje procedūroje dalyvaujančioms šalims turi būti sudaryta galimybė pareikšti nuomonę dėl tokių įrodymų.

(žr. 56–57 punktus)

3. Pranešime apie kaltinimus reikia pakankamai aiškiai, kad ir glaustai, nurodyti visus kaltinimus, kad suinteresuotieji asmenys žinotų, kuo Komisija juos kaltina. Tik tuomet, jei laikomasi šios taisyklės, pranešimas apie kaltinimus gali atlikti Bendrijos reglamentuose nustatytą funkciją, t. y. įmonėms ir įmonių asociacijoms pateikti visą informaciją, kurios reikia tam, kad jos galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą prieš Komisijai priimant galutinį sprendimą.

Šis reikalavimas yra pažeidžiamas, kai sprendime atsakomybė už pažeidimą priskiriama patronuojančiai bendrovei dėl, viena vertus, jos dukterinės bendrovės dalyvavimo kartelyje ir, kita vertus, patronuojančios bendrovės tiesioginio dalyvavimo kartelio veikloje, nors patronuojanti bendrovė iš pranešimo apie kaltinimus negali žinoti apie kaltinimą, pagrįstą jos tiesioginiu dalyvavimu pažeidime, nei apie aplinkybes, galiausiai nustatytas sprendime, kuriomis grindžiamas minėtas kaltinimas.

Tačiau net jei Komisijos sprendime yra naujų faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių suinteresuotosioms įmonėms nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų, sprendimas gali būti panaikintas dėl tokio trūkumo tik tuo atveju, jei tokios aplinkybės negali būti tinkamai pagrįstos remiantis kitais sprendime esančiais įrodymais, dėl kurių suinteresuotosioms įmonėms buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę.

Be to, jei tam tikri sprendimo pagrindai patys savaime gali pateisinti sprendimo priėmimą, bet kokie kiti šio sprendimo pagrindų trūkumai bet kuriuo atveju neturi poveikio jo rezoliucinei daliai.

(žr. 67, 71, 77, 79–81 punktus)

4. Net jei Komisija nėra teismas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio prasme ir jos paskirtos baudos nėra baudžiamojo pobūdžio, vis dėlto ji privalo per administracinę procedūrą paisyti bendrųjų Bendrijos teisės principų.

Tačiau pirmiausia reikia pažymėti, kad nors Komisija gali išklausyti fizinius ir juridinius asmenis, jei ji mano, kad tai būtina, ji neturi teisės kviesti kaltinimo liudytojų duoti parodymus be jų sutikimo ir, antra, tai, kad Bendrijos konkurencijos teisės nuostatos neįpareigoja Komisijos iškviesti gynybos liudytojų, kai to prašoma, neprieštarauja minėtiems principams.

(žr. 86–87 punktus)

5. Tokiose bylose, kai Bendrijos institucijos turi diskreciją, kad galėtų atlikti savo funkcijas, Bendrijos teisinės sistemos garantuojamų teisių paisymas administracinėse procedūrose yra dar svarbesnis; tokios garantijos visų pirma apima kompetentingos institucijos pareigą atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visus reikšmingus konkrečios bylos aspektus.

(žr. 92 punktą)

6. Aplinkybė, jog dukterinė bendrovė turi savarankišką teisinį subjektiškumą, dar nereiškia, kad už jos elgesį atsakomybė n egali tekti patronuojančiai bendrovei, ypač jeigu dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančios bendrovės nurodymus.

Šiuo atžvilgiu, nors įrodymai, susiję su tuo, kad 100 % dukterinės bendrovės akcijų priklauso jos patronuojančiai bendrovei, įtikinamai patvirtina, jog patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui rinkoje, to savaime nepakanka priskirti patronuojančiai bendrovei atsakomybę už jos dukterinės bendrovės elgesį. Reikia įrodyti ne tik turimą akcijų dalį, bet ir pateikti papildomų įrodymų. Tokie įrodymai nebūtinai turi būti patronuojančios bendrovės instrukcijos savo dukterinei bendrovei dalyvauti kartelyje.

(žr. 131–132 punktus)

7. Kaltinamos įmonės prisipažinimas dalyvavus kartelyje, kurio buvimas ginčijamas daugelio kitų taip pat kaltinamų įmonių, negali būti laikomas pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jis nėra pagrįstas kitais įrodymais.

Be to, pareiškimai, nenaudingi juos pateikiančiajam, iš principo turi būti laikomi ypač patikimais.

(žr. 166–167 punktus)

8. Komisijai pakanka įrodyti, kad atitinkama įmonė dalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo sudaryti antikonkurenciniai susitarimai, ir aiškiai neprieštaravo tiems susitarimams, kad pakankamai įrodytų, jog minėta įmonė dalyvavo kartelyje. Kai dalyvavimas tokiuose susitikimuose yra nustatytas, ši įmonė turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad ji, dalyvaudama minėtuose susitikimuose, nesiekė jokio antikonkurencinio tikslo ir pareiškė savo konkurentams dalyvavusi šiuose susitikimuose turėdama kitokių ketinimų nei jie.

Šį teisės principą pagrindžia ta aplinkybė, jog dalyvavusi susitikime ir viešai neatsiribojusi nuo jų turinio, įmonė leido kitiems dalyviams manyti, kad sutinka su tuo, kas tuose susitikimuose bus nuspręsta, ir kad ji tų sprendimų laikysis.

Be to, aplinkybė, kad įmonė neįgyvendina tokio susitikimo sprendimų, negali pašalinti jos atsakomybės už dalyvavimą kartelyje, jei ji viešai neatsiribojo nuo jo turinio.

Kai ši susitikimų sistema yra dalis nagrinėjamų įmonių, siekiančių bendro ekonominio tikslo, t. y. iškreipti įprastą kainų raidą atitinkamoje rinkoje, bendrų pastangų, šio elgesio, kuriam būdingas vienas tikslas, padalijimas į atskirus pažeidimus būtų dirbtinis.

(žr. 188–189, 196, 312, 360, 424 punktus)

9. Įmonė, dalyvavusi įvairialypiame Bendrijos konkurencijos normų pažeidime, dėl savo veiksmų, kurie kyla iš susitarimo sąvokų arba suderintų veiksmų, esančių antikonkurenciniais EB 81 straipsnio 1 dalies prasme, ir kuriais siekiama prisidėti prie viso pažeidimo įgyvendinimo, taip pat gali būti atsakinga už kitų įmonių veiksmus tame pačiame pažeidime per visą jos dalyvavimo šiame pažeidime laikotarpį, kai nustatoma, kad atitinkama įmonė žinojo apie kitų įmonių neteisėtą veiklą ar sąmoningai galėjo ją numatyti ir ji yra pasirengusi priimti tokią riziką.

Vien to, kad susitarimo, kuriame dalyvavo įmonė, ir pasaulinio kartelio tikslas yra toks pats, nepakanka, kad būtų galima laikyti tą įmonę atsakinga už pasaulinį kartelį. Jos dalyvavimas atitinkamame susitarime gali būti jos prisijungimo prie to pasaulinio kartelio išraiška tik tuo atveju, jei įmonė, dalyvaudama susitarime, žinojo ar turėjo žinoti, kad tai darydama ji prisijungė prie pasaulinio kartelio.

(žr. 207, 209, 236 punktus)

10. Dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų vertinimo reikia priminti, jog Komisija turi pagrįsti nustatytus pažeidimus, pateikdama pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą.

Komisija turi pateikti pakankamai tikslius ir neprieštaringus įrodymus, patvirtinančius, kad įtariamas pažeidimas tikrai buvo padarytas. Vis dėlto kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo elemento atžvilgiu. Pakanka, kad šiuos reikalavimus bendrai atitiktų institucijos pateiktų įrodymų visuma.

(žr. 256–258 punktus)

11. Reikalavimas, kad kiekvienas ūkio subjektas savarankiškai nustatytų savo politiką, neatskiriamas nuo Sutarties nuostatų dėl konkurencijos, griežtai draudžia bet kokius tiesioginius ar netiesioginius tokių ūkio subjektų ryšius, kurių tikslas ar pasekmė yra daryti įtaką faktinio ar galimo konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui veiksmus, kurių ūkio subjektas nusprendė ar ketina imtis rinkoje, jei tokių ryšių tikslas ar poveikis yra sukurti tokias konkurencijos sąlygas, kurios neatitinka įprastų nagrinėjamos rinkos sąlygų. Šiuo požiūriu, jei nėra priešingų įrodymų, kuriuos turi pateikti suinteresuotieji ūkio subjektai, reikia daryti prielaidą, kad kartelyje dalyvaujančios ir rinkoje aktyviai tebeveikiančios įmonės, nustatydamos savo elgesį šioje rinkoje, atsižvelgia į informaciją, kuria jos keičiasi su savo konkurentais.

(žr. 291 punktą)

12. Tai, kad Komisija anksčiau už tam tikro pobūdžio pažeidimus skirdavo tam tikro dydžio baudas, nekliudo jai, laikantis Reglamente Nr. 17nustatytų ribų, padidinti baudų lygio, jei to reikia Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti.

Veiksmingas Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymas reikalauja, kad Komisija galėtų bet kuriuo metu pritaikyti baudų lygį prie šios politikos poreikių.

Įmonės, dėl kurių buvo pradėta administracinė procedūra, kurioje gali būti paskirtos baudos, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad Komisija neviršys anksčiau skirtų baudų lygio.

(žr. 376–377 punktus)

13. Jeigu Komisija nurodo faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis ketina pagrįsti baudos apskaičiavimą, ji neprivalo pranešime apie kaltinimus patikslinti būdo, kaip pasinaudos kiekviena iš šių aplinkybių nustatydama baudos dydį. Duomenų apie ketinamos skirti baudos dydį atskleidimas, kol įmonėms nebuvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl joms inkriminuojamų kaltinimų, būtų netinkamas Komisijos sprendimo paankstinimas.

Todėl Komisija taip pat nėra įpareigota per administracinę procedūrą pranešti atitinkamoms įmonėms apie tai, kad baudas ji ketina apskaičiuoti pagal naują metodą.

(žr. 392, 403 punktus)

14. Komisija laikosi savo pareigos paisyti įmonių teisės būti išklausytoms, jei ji savo pranešime apie kaltinimus aiškiai nurodo, kad spręs klausimą, ar tam tikroms įmonėms turi būti skirtos baudos, ir išvardija baudos skyrimui galinčias daryti įtaką pagrindines faktines ir teisines aplinkybes, pavyzdžiui, įtariamo pažeidimo sunkumą ir trukmę bei tai, ar pažeidimas buvo padarytas „tyčia, ar dėl neatsargumo“. Tai padariusi, ji joms suteikia būtinus pagrindus gynybai ne tik dėl paties pažeidimo konstatavimo, bet ir dėl baudos skyrimo.

Iš to matyti, kiek tai susiję su baudų už konkurencijos normų pažeidimą dydžio nustatymu, kad atitinkamų įmonių teisę į gynybą Komisijoje garantuoja ta aplinkybė, jog jos turi galimybę pateikti savo pastabas dėl pažeidimų, kuriais jos kaltinamos, trukmės, sunkumo ir antikonkurencinio pobūdžio. Be to, dėl baudos dydžio nustatymo įmonės turi papildomą garantiją, nes Pirmosios instancijos teismas turi neribotą jurisdikciją ir pagal Reglamento Nr. 17 17 straipsnį gali panaikinti ar sumažinti baudą.

(žr. 397–398 punktus)

15. Nors tai, kad įmonė nedalyvavo visuose kartelio aspektuose, neturi reikšmės nustatant pažeidimo buvimo faktą, į tokią aplinkybę būtina atsižvelgti vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus nustatant baudą.

(žr. 429 punktą)

16. Nustatant baudos už Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą dydį, pažeidimo sunkumą reikia įvertinti pirmiausia atsižvelgiant į konkurencijos apribojimų pobūdį.

Pažeidimai dėl kainų nustatymo ir rinkų pasidalijimo turi būti vertinami kaip ypač sunkūs, nes jie susiję su tiesioginiu įsikišimu į esminius konkurencijos parametrus nagrinėjamoje rinkoje.

Vis dėlto pažeidimo kvalifikavimas kaip labai sunkaus nepriklauso nuo rinkų padalijimo. Atvirkščiai, preziumuojama, kad horizontalūs susitarimai, susiję su kainų karteliais ar rinkų pasidalijimo kvotomis, daro žalą tinkamam vidaus rinkos veikimui. To pakanka pateisinti pažeidimo kvalifikavimą kaip labai sunkaus šioje byloje, o kiti veiksmai, kurie, tikėtina, gali turėti tokį patį poveikį, taip pat gali būti kvalifikuojami kaip labai sunkūs pažeidimai.

Iš tikrųjų nei iš teismų praktikos nei iš Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių negalima daryti išvados, kad pažeidimo kvalifikavimas kaip labai sunkaus reiškia, jog būtinai turi būti keli iš nurodytų veiksmų. Horizontalus kartelis dėl kainų savaime gali būti toks pažeidimas, jei jis kenkia tinkamam rinkos veikimui.

Be to, nei iš teismų praktikos, nei iš gairių negalima daryti išvados, jog kartelis, tam, kad jis būtų priskiriamas prie labai sunkių pažeidimų, turi turėti konkrečią institucinę struktūrą.

(žr. 434–437, 441 punktus)

17. Pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gaires vertinant pažeidimo sunkumą reikia atsižvelgti į jo pobūdį, įtaką rinkai, jeigu ji gali būti įvertinta, ir atitinkamos geografinės rinkos dydį. Minėtose gairėse pažeidimo sunkumas tiesiogiai nesiejamas su jo įtaka. Reali įtaka yra vienas iš daugelio kitų veiksnių ir į ją netgi nereikėtų atsižvelgti, jei jos neįmanoma įvertinti.

(žr. 447 punktą)

18. Vien tai, kad rinkoje buvo nuosmukis ir kad kai kurios įmonės patyrė nuostolių, negali būti kliūtis kartelio įgyvendinimui ar EB 81 straipsnio taikymui. Be to, prasta padėtis rinkoje negali lemti kartelio poveikio nebuvimo. Iš tikrųjų sutarti kainų padidinimai gali leisti kontroliuoti arba riboti kainų kritimą, taip iškreipiant konkurenciją.

Be to, Komisija, nustatydama baudas už Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą, neprivalo atsižvelgti į nagrinėjamo sektoriaus prastą finansinę būklę kaip į lengvinančią aplinkybę, ir vien todėl, kad ankstesnėse bylose Komisija atsižvelgė į sektoriaus ekonominę padėtį kaip į lengvinančią aplinkybę, ji nebūtinai turi ir toliau laikytis tokios praktikos. Paprastai karteliai ir atsiranda tuo metu, kai sektorius patiria sunkumų.

(žr. 462, 663 punktus)

19. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, tarp pažeidimo sunkumo vertinimo kriterijų gali būti pažeidimo objektu esančių prekių kiekis ir vertė, įmonės dydis bei ekonominis pajėgumas ir atitinkamai įtaka, kurią ji gali padaryti rinkai. Viena vertus, darytina išvada, kad nustatant baudos dydį yra teisėta atsižvelgti tiek į bendrą įmonės apyvartą, kuri yra jos dydžio ir ekonominio pajėgumo rodiklis, nors netikslus ir netobulas, tiek į šios apyvartos dalį, kuri yra susijusi su pažeidimo objektu esančių prekių pardavimu ir gali būti pažeidimo dydžio rodikliu. Kita vertus, darytina išvada, kad nei vienam, nei kitam iš šių skaičių nereikia suteikti neproporcingos svarbos kitų vertinimo kriterijų atžvilgiu, nes tinkamas baudos dydis negali būti nustatytas remiantis vien apskaičiavimu pagal bendrą apyvartą.

(žr. 468 punktą)

20. Komisija, nustatydama baudas pagal nagrinėjamo pažeidimo sunkumą ir trukmę, neprivalo apskaičiuoti baudų pagal atitinkamų įmonių apyvartą ar užtikrinti, kai baudos skiriamos daugeliui tame pačiame pažeidime dalyvaujančių įmonių, kad galutiniai baudų dydžiai, nustatyti atitinkamoms įmonėms pagal Komisijos apskaičiavimus, atspindėtų kokį nors skirtumą tarp tų įmonių jų bendros apyvartos arba apyvartos atitinkamo produkto rinkoje požiūriu.

(žr. 484 punktą)

21. Kai Komisija, siekdama nustatyti baudas, suskirsto atitinkamas įmones į kategorijas, ribos, nustatytos kiekvienai taip sudarytai kategorijai, turi būti logiškai ir objektyviai pateisinamos. Kadangi įvairūs veiksniai rodo įmonės svarbą, Komisija tuo tikslu gali atsižvelgti į produkto apyvartą visoje Europos ekonominėje erdvėje ir įmonių rinkos dalis.

Rėmimasis rinkos dalimis, siekiant diferencijuoti įmones, prieštarautų vienodo požiūrio principui, jei jis nebūtų taikomas visoms nagrinėjamoms įmonėms.

(žr. 504, 507, 511 punktus)

22. Nustatant pradinį baudos dydį atsižvelgimas į atgrasantį baudų, skiriamų už Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą, poveikį yra sudedamoji baudų vertinimo pagal pažeidimo sunkumą dalis.

Komisija gali paskirti didesnes baudas įmonei, kurios veiksmų įtaka rinkai dėl jos užimamos lemiamos padėties rinkoje reikšmingesnė nei kitų tą patį pažeidimą darančių įmonių. Toks baudos dydžio apskaičiavimas visų pirma atitinka reikalavimą, kad bauda būtų pakankamai atgrasanti.

Baudos, skiriamos už konkurencijos normų pažeidimą, padidinimas siekiant atgrasyti yra suderinamas su pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais taikymu, nes šie du veiksniai yra akivaizdžiai skirtingi ir jų taikymas vienu metu negali būti laikomas prieštaringu. Iš tikrųjų siekiant atgrasyti bauda padidinama tame etape, kuriame ji apskaičiuojama už padarytą pažeidimą. Nustačius tą sumą, vėliau, taikant pranešimą dėl bendradarbiavimo, siekiama atsilyginti įmonėms, nusprendusioms bendradarbiauti su Komisija. Tai, kad įmonė nusprendžia bendradarbiauti atliekant tyrimą, siekdama, kad jai būtų sumažinta šiomis aplinkybėmis paskirta bauda, nesuteikia jokios garantijos, kad ji nebedarys panašių pažeidimų ateityje.

(žr. 526, 540–541 punktus)

23. Nustatydama baudų už Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą dydžius Komisija gali pirmiausia padidinti pradinį baudos dydį, atsižvelgdama į įmonės svarbą nagrinėjamo produkto rinkoje, vėliau atgrasymo tikslais ji gali antrą kartą padidinti baudą atsižvelgdama į visą įmonės ar grupės, kuriai ji priklauso, veiklą, siekdama įvertinti jos bendrus išteklius. Iš tikrųjų atliekant šiuos du padidinimus atsižvelgiama į skirtingus veiksnius.

(žr. 535–536 punktus)

24. Kai Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą padaro keletas įmonių, nustatant baudų dydžius reikia įvertinti kiekvienos iš jų dalyvavimo sunkumą ir dėl to ypač reikia nustatyti atitinkamą jų vaidmenį dalyvavimo pažeidime laikotarpiu. Iš to matyti, kad apskaičiuojant baudos dydį turi būti atsižvelgiama į vienos ar kelių įmonių „vadovaujantį“ vaidmenį kartelyje, jei tokį vaidmenį atlikusios įmonės dėl to turi prisiimti išskirtinę atsakomybę, palyginti su kitomis įmonėmis. Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 2 punkte „Sunkinančios aplinkybės“ pateikiamas nebaigtinis aplinkybių, kurioms esant gali būti padidintas pagrindinis baudos dydis, sąrašas, kuriame yra būtent „pažeidimo organizatoriaus arba kurstytojo vaidmuo“.

(žr. 561, 622 punktus)

25. Nors aplinkybės, išvardytos Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkte, neabejotinai yra tarp tų, į kurias Komisija gali atsižvelgti konkrečioje byloje, pagal šią nuostatą ji neprivalo būtinai sumažinti baudos dėl kiekvienos įmonės nurodytos lengvinančios aplinkybės. Tinkamą baudos sumažinimo dėl lengvinančių aplinkybių dydį reikia nustatyti bendrai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Gairėse nesant imperatyvios nuostatos dėl lengvinančių aplinkybių, į kurias galima atsižvelgti, Komisija, bendrai vertindama bet kokį baudų sumažinimą, turi tam tikrą diskreciją atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes.

(žr. 602, 624 punktus)

26. Grasinimo ir spaudimo įmonei egzistavimo galimybė niekaip nekeičia Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimo fakto ar jo sunkumo ir negali būti laikoma lengvinančia aplinkybe. Iš tikrųjų įmonė, kuri su kitomis įmonėmis dalyvauja antikonkurencinėje veikloje, užuot dalyvavusi tokioje veikloje, gali pranešti apie jai daromą spaudimą kompetentingoms institucijoms ir pateikti Komisijai skundą pagal Reglamento Nr. 17 3 straipsnį. Tai taikytina visoms kartelio dalyvėms ir nebūtina tarp jų daryti skirtumo remiantis nurodytu spaudimo laipsniu.

(žr. 638–639 punktus)

27. Pažeidimo nutraukimas Komisijai įsikišus yra viena iš Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkte aiškiai išvardytų lengvinančių aplinkybių.

Vis dėlto iš Komisijos negalima reikalauti atsižvelgti į pažeidimo tęsimą kaip į sunkinančią aplinkybę ar į pažeidimo nutraukimą kaip į lengvinančią aplinkybę.

Be to, kai pažeidimas yra nutraukiamas anksčiau nei Komisija pirmą kartą įsikišo ar pradėjo tyrimą, bauda būtų sumažinta du kartus atsižvelgiant, kaip nurodyta minėtose gairėse, į pažeidimo trukmę. Reikalavimo atsižvelgti į pažeidimo trukmę tikslas yra taikyti didesnę nuobaudą įmonei, kuri ilgą laiką pažeidžia konkurencijos normas, negu tai, kurios pažeidimai truko trumpai. Taigi baudos dydžio sumažinimas dėl to, kad įmonė nutraukė neteisėtus savo veiksmus iki pirmųjų Komisijos įsikišimų, įmonėms, darančioms neilgai trunkančius pažeidimus, būtų antrasis baudos sumažinimas.

(žr. 643–646 punktus)

28. Iš pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais B skyriaus b punkto teksto aišku, kad „pirmoji“ įmonė neprivalo pateikti visų įrodymų, patvirtinančių kiekvieną kartelio veikimo aspektą, jai užtenka tiesiog pateikti lemiamos reikšmės turinčios informacijos. Konkrečiai kalbant, šis tekstas nereikalauja, kad pateiktų įrodymų savaime pakaktų pranešimui apie kaltinimus parengti arba galutiniam sprendimui, kuriuo nustatomas pažeidimas, priimti.

Be to, iš pranešimo dėl bendradarbiavimo aišku, jog tai, kad įmonė yra pirmoji, kuri pateikia lemiamos reikšmės turinčios informacijos, turi reikšmės taikant B ir C skyrius, tačiau tai neturi reikšmės taikant D skyrių, kuriame nenurodyta, jog tai, kad viena įmonė pradėjo bendradarbiauti anksčiau už kitą, turi kokios nors reikšmės, ir dėl to nenumatyta jokių lengvatų.

(žr. 692, 697 punktus)

29. Baudos sumažinimas dėl bendradarbiavimo per administracinę procedūrą pateisinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjamos įmonės elgesys leido Komisijai nustatyti pažeidimą patiriant mažiau sunkumų ir prireikus jį nutraukti.

Šiuo klausimu Komisija turi diskreciją, kaip matyti iš pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais D skyriaus 2 punkto.

Be to, ir tai yra svarbiausia, baudos sumažinimas, remiantis pranešimu dėl bendradarbiavimo, gali būti pateisinamas tik tuomet, jei pateikta informacija ir, apskritai kalbant, nagrinėjamos įmonės elgesys šiuo atžvilgiu gali būti laikomi tikro jos bendradarbiavimo įrodymu.

Prisipažinimai su išlygomis arba dviprasmiški pareiškimai nėra tikras bendradarbiavimas ir nepalengvina Komisijos užduoties, nes juos reikia tikrinti. Juo labiau taip yra tuomet, kai tos išlygos susijusios su tokiais aspektais kaip pažeidimo trukmė, pardavimų kvotos, rinkos dalys ar keitimasis informacija.

(žr. 716–717 punktus)

30. Vykstant procesui Bendrijos teisme Komisijos vidaus dokumentai, susiję su Bendrijos konkurencijos normų taikymo procedūra, ieškovams neatskleidžiami, nebent to reikalauja išimtinės bylos aplinkybės, remiantis įtikinamais įrodymais, kuriuos jie turi pateikti.

(žr. 736 punktą)