EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62002CJ0105

Sprendimo santrauka

Keywords
Summary

Keywords

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Prašymas nurodyti valstybei narei imtis tam tikrų priemonių – Nepriimtinumas

(EB 226 straipsnis)

2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Nustatymas per ikiteisminę procedūrą

(EB 226 straipsnis)

3. Nuosavi Europos Bendrijų ištekliai – Valstybių narių atliekamas nustatymas ir pervedimas

(EB 10 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1552/89 6 straipsnio 2 dalies b punktas ir 17 straipsnis)

4. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Komisijai patikėta priežiūros funkcija – Valstybių narių pareiga – Bendradarbiavimas tiriant valstybės įsipareigojimų neįvykdymą

(EB 10 ir 226 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1552/89 18 straipsnis)

Summary

1. Ieškiniu pagal EB sutarties 226 straipsnį siekiama, jog būtų pripažinta, kad valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimų Bendrijai. Tokio įsipareigojimo neįvykdymo konstatavimas, vadovaujantis EB sutarties 228 straipsnio tekstu, reikalauja, kad atitinkama valstybė narė imtųsi priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Kita vertus, Teisingumo Teismas negali nurodyti šiai valstybei imtis konkrečių priemonių. Todėl Teisingumo Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, negali pareikšti nuomonės dėl kaltinimų, susijusių su prašymais, kuriais siekiama, kad Teisingumo Teismas nurodytų valstybei narei įskaityti tam tikras sumas, pateikti informaciją dėl tam tikrų sumų ir pervedimų ir sumokėti delspinigius.

(žr. 44–45 punktus)

2. Komisijos valstybei narei adresuotame oficialiame pranešime, vėliau jos išsiųstoje pagrįstoje nuomonėje pagal EB 226 straipsnį apibrėžiamas ginčo dalykas, kuris jau nebegali būti plečiamas. Iš tikrųjų galimybė suinteresuotai valstybei narei pateikti savo pastabas, net jei ji mano neprivalanti tuo pasinaudoti, yra esminė Sutartyje nustatyta garantija, ir jos laikymasis yra esminis proceso dėl valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo procedūros reikalavimas. Tačiau bet kuriuo atveju negalima reikalauti, kad oficialiame pranešime, pagrįstos nuomonės rezoliucinėje dalyje ir ieškinio reikalavimuose nurodyti kaltinimai visiškai sutaptų, jei ginčo dalykas nebuvo išplėstas arba pakeistas, bet, priešingai, paprasčiausiai buvo apribotas.

(žr. 47–48 punktus)

3. Valstybė narė, kuri vienašališkai ir nepaisydama Komisijos prieštaravimų nusprendžia sustabdyti su TIR knygelėmis susijusių nustatytų skolų išieškojimą teismo keliu iš garantuojančiųjų asociacijų, minimų Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 8 straipsnyje, sudaryti su šiomis asociacijomis susitarimus dėl moratoriumo ir įskaityti šias galutinai nustatytas muitų sumas į Reglamento Nr. 1552/89 6 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą atskirą sąskaitą (B sąskaitą), ir jų neįskaityti į A sąskaitą neviršijant TIR sistemos pagrindu sutarto maksimalaus garantijos dydžio, nors garantuojančioji asociacija per nustatytą terminą neginčijo šių muitų sumų ir jų sumos negalėjo būti pakeistos išsprendus kilusius ginčus, pažeidžia valstybėms narėms Reglamente Nr. 1552/89, įgyvendinančiame Sprendimą 88/376 dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą imtis visų reikiamų priemonių, užtikrinančių nuosavų išteklių perdavimą Komisijai pagal šio reglamento nuostatose numatytas sąlygas.

(žr. 76, 83, 86–87, 89, 99 punktus ir rezoliucinę dalį)

4. Remiantis EB 10 straipsniu, valstybės narės turi gera valia bendradarbiauti pagal EB 226 straipsnį, Komisijai atliekant bet kokį tyrimą, ir perduoti jai šiam tikslui visą reikalaujamą informaciją.

Kalbant apie valstybių narių pareigą sąžiningai bendradarbiaujant su Komisija imtis priemonių, leidžiančių užtikrinti Bendrijos nuostatų dėl galimų nuosavų išteklių nustatymo taikymą, iš šios pareigos, kurios taikymą patikrinimams detalizuoja Reglamento Nr. 1552/89, įgyvendinančio Sprendimą 88/376 dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, 18 straipsnis, išplaukia, jog jeigu Komisija stipriai priklauso nuo atitinkamos valstybės narės pateikiamos informacijos, įprastomis sąlygomis pastaroji privalo Komisijai pateikti pagrindžiančius ir kitus reikalingus dokumentus, kad ši galėtų patikrinti, ar ir prireikus kiek nagrinėjamos sumos susijusios su Bendrijų nuosavais ištekliais.

(žr. 93–94 punktus)

Top