Keywords
Summary

Keywords

1. Bendrijos teisė – Bendrieji teisės principai – Baudžiamųjų nuostatų negaliojimas atgal

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

2. Konkurencija — Baudos – Baudų nustatymo metodo gairės

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

3. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

4. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

5. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Atgrasantis baudos pobūdis

(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis)

6. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Kriterijai – Konkretus poveikis rinkai

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03, 1 punkto A dalies pirmoji pastraipa)

7. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

8. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis)

9. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03, 3 punkto trečioji įtrauka)

10. Konkurencija – Baudos – Bendrijos sankcijų už atskiras veikas, pagrįstas tais pačiais susitarimais, sudėjimas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis)

11. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

12. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Baudos neskyrimas ar jos sumažinimas dėl kaltinamosios įmonės bendradarbiavimo

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 96/C 207/04 B skyriaus b punktas ir C skyrius)

13. Konkurencija — Baudos – Dydis — Nustatymas – Kriterijai – Kiekvienos įmonės bendradarbiavimo per administracinę procedūrą lygio įvertinimas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimo 96/C 207/04 B, C ir D skyriai)

14. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys

(Tarybos reglamento Nr. 17 19 straipsnio 1 dalis)

15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė

(EB 229 straipsnis)

Summary

1. Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnyje kaip pagrindinė teisė įtvirtintas baudžiamųjų įstatymų negaliojimo atgal principas yra bendras Bendrijos teisės principas, kurio turi būti laikomasi skiriant baudas už konkurencijos normų pažeidimą. Šis principas reikalauja, kad skirtos sankcijos atitiktų sankcijas, kurios buvo numatytos pažeidimo padarymo metu.

Gairių, galinčių pakeisti bendrą Komisijos konkurencijos politiką skiriant baudas, priėmimas iš esmės gali patekti į negaliojimo atgal principo taikymo sritį.

Viena vertus, gairės gali turėti teisinių pasekmių. Šias teisines pasekmes lemia ne gairių norminis pobūdis, o tai, kad jas priėmė ir paskelbė Komisija. Gairių priėmimas ir paskelbimas lemia, kad Komisija pati apriboja savo diskreciją, ir ji negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju ji gali būti apkaltinta bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo, pažeidimu.

Kita vertus, kadangi gairės yra konkurencijos politikos instrumentas, jos patenka į negaliojimo atgal principo taikymo sritį, kaip tai matyti iš naujo pažeidimą konstatuojančios normos teisminio aiškinimo, remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies, pagal kurią ši nuostata draudžia taikyti atgal naują pažeidimą konstatuojančios normos išaiškinimą. Pagal šią teismo praktiką, tokia situacija pirmiausia susiklosto tuomet, kai kalbama apie teisminį aiškinimą, kurio rezultato, visų pirma atsižvelgiant į tuo metu teismų praktikoje pateikiamą nagrinėjamos teisės nuostatos išaiškinimą, nebuvo galima protingai numatyti pažeidimo padarymo metu. Vis dėlto iš šios praktikos išplaukia, jog „numatomumo“ sąvoka daugiausia priklauso nuo nagrinėjamos nuostatos turinio, nuo ja reglamentuojamos srities bei adresatų skaičiaus ir statuso. Tačiau įstatymo numatomumas neprieštarauja tam, kad suinteresuotasis asmuo turi naudotis specialisto patarimais, siekdamas susiklosčiusiomis aplinkybėmis tinkamai įvertinti tam tikro akto pasekmes. Tai visų pirma pasakytina apie verslininkus, įpratusius vykdant veiklą elgtis labai apdairiai. Todėl iš jų galima tikėtis, kad jie ypač rūpestingai vertina savo veiklos riziką.

Siekiant įvertinti, ar buvo laikytasi negaliojimo atgal principo, reikia patikrinti, ar pakeitimai, susiję su Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių priėmimu, buvo pagrįstai numatomi tuo metu, kai buvo padaryti atitinkami pažeidimai. Šiuo atžvilgiu principinė gairių naujovė yra ta, kad apskaičiuojant pagrindinį baudos dydį atskaitos tašku laikomos sumos, patenkančios į gairėse tam tikslui numatytą skalę, o ši skalė atitinka skirtingą pažeidimų sunkumą, tačiau savaime nėra susijusi su reikšminga apyvarta. Taigi šis metodas iš esmės paremtas baudų tarifikacija, nors ji yra santykinė ir lanksti.

Taip pat aplinkybė, kad Komisija anksčiau už tam tikro pobūdžio pažeidimus skirdavo tam tikro dydžio baudas, nekliudo jai Reglamento Nr. 17 nustatytose ribose padidinti baudų lygį, jei to reikia Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti; ir veiksmingas Bendrijos konkurencijos normų taikymas veikiau reikalauja, kad Komisija galėtų bet kuriuo metu pritaikyti baudų lygį šios politikos poreikiams.

Iš to matyti, kad įmonės, dėl kurių buvo pradėta administracinė procedūra, kurioje gali būti paskirtos baudos, negali turėti teisėtų lūkesčių, jog Komisija neviršys anksčiau skiriamų baudų lygio arba taikys tam tikrą baudų apskaičiavimo metodą.

Dėl to šios įmonės privalo turėti omenyje, kad Komisija bet kuriuo metu gali nuspręsti pakelti baudų lygį, palyginti su ankstesniu lygiu. Tai pasakytina ne tik apie atvejus, kai Komisija pakelia baudų lygį skirdama baudas individualiais sprendimais, bet ir kai baudos padidinamos konkrečiais atvejais, taikant tokias visuotines elgesio taisykles kaip gairės.

(žr. 38–46 punktus)

2. Aplinkybė, kad apskaičiuodama įmonei skirtinos baudos dydį Komisija taikė Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse nustatytą metodą nediskriminuoja įmonių, kurios konkurencijos normas pažeidė tuo pačiu metu, tačiau dėl pažeidimo atskleidimo datos ar dėl su jomis susijusios administracinės procedūros eigos buvo nubaustos prieš gairių priėmimą ir paskelbimą.

(žr. 53 punktą)

3. Konkurencijos normų pažeidimų sunkumo laipsnis turi būti nustatytas remiantis daugeliu veiksnių, pavyzdžiui, specifinėmis bylos aplinkybėmis, jos kontekstu ir baudų atgrasančiu poveikiu, tačiau privalomo ar baigtinio kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, sąrašo nėra.

Be to, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, tarp pažeidimo sunkumo vertinimo kriterijų gali būti pažeidimo objektu esančių prekių kiekis ir vertė, įmonės dydis bei ekonominis pajėgumas ir atitinkamai įtaka, kurią ji gali daryti atitinkamai rinkai. Viena vertus, iš to darytina išvada, kad nustatant baudos dydį galima atsižvelgti tiek į bendrą įmonės apyvartą, kuri – nors apytikriai ir netobulai – parodo jos dydį ir ekonominį pajėgumą, tiek į suinteresuotųjų įmonių rinkos dalį nagrinėjamoje rinkoje, kuri gali parodyti pažeidimo apimtį. Kita vertus, iš to darytina išvada, kad nei vienam, nei kitam iš šių skaičių negalima suteikti neproporcingos svarbos kitų vertinimo veiksnių atžvilgiu, ir todėl tinkamas baudos dydis negali būti nustatytas remiantis vien apskaičiavimu pagal bendrą apyvartą.

Bet kuriuo atveju vienintelės aplinkybės, kad įmonei paskirta bauda viršija arba net yra daug didesnė už dalyvavimo kartelyje laikotarpiu jos pasiektą produkto, dėl kurio buvo sudarytas kartelis, pardavimo apyvartą Europos ekonominėje erdvėje, nepakanka baudos neproporcingumui įrodyti.

(žr. 76–77, 80 punktus)

4. Pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas remiantis pažeidimo sunkumu ir trukme. Be to, pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gaires Komisija nustato pradinį baudos dydį remdamasi pažeidimo sunkumu, atsižvelgiant į patį pažeidimo pobūdį, konkrečią jo įtaką rinkai ir geografinės rinkos dydį.

Šis teisinis pagrindas savaime neįpareigoja Komisijos atsižvelgti į ribotą produkto rinkos dydį.

Vis dėlto vertindama pažeidimo sunkumą Komisija privalo atsižvelgti į daugelį veiksnių, kurių pobūdis ir svarba skiriasi, nelygu pažeidimo rūšis ir jo padarymo aplinkybės. Negali būti atmesta, kad tam tikrais atvejais tarp pažeidimo sunkumą rodančių veiksnių gali būti ir nagrinėjamo produkto rinkos dydis.

Todėl, nors rinkos dydis gali būti veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti nustatant pažeidimo sunkumą, jo svarba priklauso nuo konkrečių atitinkamo pažeidimo aplinkybių.

(žr. 99–102 punktus)

5. Atgrasymas yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kuriais turi vadovautis Komisija nustatydama baudos dydį už Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą.

Jei būtų nustatyta tokio dydžio bauda, kuri tik panaikintų iš kartelio gautą naudą, ji neturėtų atgrasančio efekto. Visiškai pagrįstai galima manyti, kad įmonės, apskaičiuodamos savo finansus ir planuodamos veiklą, racionaliai atsižvelgia ne tik į baudų, kurias jos rizikuoja gauti pažeidimo atveju, dydį, bet ir į kartelio atskleidimo rizikos lygį. Be to, jei baudos funkcija būtų nužeminama iki paprasto naudos panaikinimo, būtų nepakankamai atsižvelgta į nagrinėjamą elgesį kaip į pažeidimą EB 81 straipsnio 1 dalies prasme. Iš tikrųjų nužeminant baudą iki patirtos žalos kompensacijos, be atgrasančio efekto, kuris gali būti orientuotas tik į būsimą elgesį, būtų neatsižvelgta ir į tokios priemonės represinį pobūdį konkretaus iš tikrųjų padaryto pažeidimo atžvilgiu.

Be to, įmonės, kuri veikia įvairiose rinkose ir kurios finansinis pajėgumas yra labai didelis, atveju norint užtikrinti baudos atgrasantį efektą gali nepakakti atsižvelgti į apyvartą nagrinėjamoje rinkoje. Iš tikrųjų kuo didesnė įmonė ir kuo daugiau ji turi bendrų išteklių, leidžiančių jai nepriklausomai veikti rinkoje, tuo labiau ji turi suvokti savo vaidmens svarbą užtikrinant veiksmingą konkurenciją rinkoje. Todėl nustatant baudos dydį, užtikrinantį jos atgrasantį efektą, turi būti atsižvelgiama į faktines aplinkybes, susijusias su pažeidimą padariusios įmonės ekonomine galia.

(žr. 140–142 punktus)

6. Pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 1 punkto A dalies pirmąją pastraipą, apskaičiuodama baudą pagal pažeidimo sunkumą, Komisija, be kita ko, atsižvelgia į konkrečią pažeidimo įtaką rinkai, kur tai galima įvertinti. Ši galinti būti įvertinama kartelio įtaka rinkai turi būti laikoma pakankamai įrodyta, kai Komisija gali pateikti konkrečių ir patikimų duomenų, pakankamai pagrįstai parodančių, kad kartelis turėjo įtakos rinkai.

Kartelio įtakos atitinkamai rinkai nagrinėjimas yra neišvengiamai susijęs su rėmimusi tam tikromis prielaidomis. Tokiomis aplinkybėmis Komisija turi išsiaiškinti, kokia būtų buvusi atitinkamo produkto kaina nesant kartelio. Tačiau nagrinėjant realių kainų pokyčių priežastis yra pavojinga dėl kiekvienos iš jų daryti kokias nors teorines išvadas. Reikia atsižvelgti į objektyvią aplinkybę, kad dėl kainų kartelio šalys atsisakė laisvės konkuruoti kainomis. Taip pat įtakos, susijusios su kitais veiksniais nei šis savanoriškas kartelio šalių susilaikymas, vertinimas yra neišvengiamai paremtas pakankamai pagrįstomis, tačiau kiekybiškai tiksliai neįvertinamomis tikimybėmis.

Todėl Komisijai negali būti priekaištaujama rėmusis konkrečia antikonkurencinio kartelio, kaip antai kainų kartelis ar su pardavimo kvotomis susijęs kartelis, įtaka rinkai, tvirtinant, kad ji kiekybiškai neįvertino šios įtakos ar nepateikė skaičiais išreikšto vertinimo šiuo klausimu, nes kitaip gairių 1 punkto A dalies pirmojoje pastraipoje įtvirtintas kriterijus, į kurį atsižvelgiama nustatant baudos dydį, netektų veiksmingumo.

(žr. 174–178 punktus)

7. Vertinant pažeidimo konkurencijos srityje sunkumą, reikia ypač atsižvelgti į inkriminuojamų veiksmų teisinį ir ekonominį kontekstą. Šiuo atžvilgiu, norėdama įvertinti konkrečią pažeidimo įtaką rinkai, Komisija turi atsižvelgti į konkurenciją, kuri būtų įprastai buvusi, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas.

Pirmiausia iš to išplaukia, kad kainų kartelių atveju turi būti pakankamai pagrįstai nustatyta, jog susitarimai iš tikrųjų leido suinteresuotosioms įmonėms nustatyti didesnes kainas, nei jos būtų buvusios nesant kartelio. Antra, iš to išplaukia, kad vertindama Komisija turi atsižvelgti į visas objektyvias nagrinėjamos rinkos sąlygas esamame ekonominiame bei galimame teisiniame kontekste. Tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į „objektyvių ekonominių veiksnių“, rodančių, kad „laisvos konkurencijos“ sąlygomis kainų lygis būtų kitęs kitaip, nei jis kito esant karteliui, buvimą.

(žr. 191–192 punktus)

8. Draudžiamų kartelių persekiojimo srityje tariamai tikrasis įmonės elgesys neturi reikšmės vertinant kartelio įtaką rinkai, nes reikia atsižvelgti į viso pažeidimo, kurį padarant ji dalyvavo, poveikį.

(žr. 204 punktą)

9. Vertindama konkurencijos normų pažeidimo sunkumą, kad nustatytų baudos dydį, Komisija turi atsižvelgti ne tik į ypatingas konkrečios bylos aplinkybes, bet ir į pažeidimo kontekstą, bei užtikrinti, kad jos veiksmai turėtų atgrasantį poveikį. Iš tikrųjų tik atsižvelgimas į šiuos aspektus leidžia užtikrinti visišką Komisijos veiksmų efektyvumą siekiant išlaikyti neiškraipytą konkurenciją bendrojoje rinkoje.

Vien lingvistinė Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto trečiojoje įtraukoje įtvirtintos nuostatos analizė gali sudaryti įspūdį, kad pats pažeidimo nutraukimas įsikišus Komisijai visada ir be jokių išimčių yra lengvinanti aplinkybė. Tačiau toks šios nuostatos aiškinimas sumažintų praktinį nuostatų, leidžiančių užtikrinti veiksmingą konkurenciją, veiksmingumą, nes susilpnintų tiek sankciją, kuri gali būti paskirta už EB 81 straipsnio pažeidimą, tiek tokios sankcijos atgrasantį poveikį.

Iš tikrųjų, skirtingai nuo kitų lengvinančių aplinkybių, ši aplinkybė nėra susijusi nei su subjektyviais pažeidėjo ypatumais, nei su faktinėmis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis, nes iš esmės atsirado dėl išorinio Komisijos įsikišimo. Pažeidimo nutraukimas tik įsikišus Komisijai negali būti prilyginamas nuopelnams, pasiektiems savarankiška pažeidėjo iniciatyva, ir yra tik tinkama ir normali reakcija į įsikišimą. Be to, ši aplinkybė yra susijusi tik su pažeidėjo grįžimu prie teisėtų veiksmų ir nedaro Komisijos tyrimo veiksmingesnio. Galiausiai tariamas lengvinantis šios aplinkybės pobūdis negali būti pateisintas paprasčiausia paskata nutraukti daromą pažeidimą. Šiuo atžvilgiu pažeidimo tęsimo įsikišus Komisijai kvalifikavimas kaip sunkinančios aplinkybės savaime pagrįstai yra paskata nutraukti pažeidimą, tačiau nesumažina nei sankcijos, nei šios sankcijos atgrasančio poveikio.

Pažeidimo nutraukimo įsikišus Komisijai pripažinimas lengvinančia aplinkybe nepateisinamai susilpnintų EB 81 straipsnio 1 dalies veiksmingumą, sumažindamas tiek sankciją, tiek jos atgrasantį poveikį. Todėl Komisija negali įsipareigoti paprastą pažeidimo nutraukimą jai įsikišus laikyti lengvinančia aplinkybe. Taigi, kad neprieštarautų praktiniam EB 81 straipsnio veiksmingumui, gairių 3 punkto trečioje įtraukoje esanti nuostata turi būti aiškinama siaurai, kad tik ypatingos konkrečios bylos aplinkybės, kurioms esant pažeidimas yra nutraukiamas įsikišus Komisijai, gali pateisinti atsižvelgimą į šią aplinkybę kaip į lengvinančią aplinkybę.

Jei labai sunkus pažeidimas dėl kainų nustatymo ir rinkų pasidalijimo atitinkamų įmonių buvo padarytas tyčia, jo nutraukimas negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe, jei jis buvo nutrauktas dėl Komisijos įsikišimo.

(žr. 276–282 punktus)

10. Ne bis in idem principas draudžia, siekiant to paties teisinio intereso apsaugos, tam pačiam asmeniui antrą kartą skirti sankciją už tą pačią neteisėtą veiką. Šiam principui taikyti reikalingos trys kumuliacinės sąlygos: faktinių aplinkybių identiškumas, tas pats pažeidėjas ir tas pats saugomas teisinis interesas.

Todėl šis principas netaikomas, kai faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos abi sankcijos, yra susijusios su tais pačiais susitarimais, tačiau skiriasi jų objektas ir teritorija. Taip yra tuomet, kai sankcijos skirtos už kartelius skirtingose rinkose. Taip yra ir kartelio, susijusio ir su trečiųjų valstybių teritorija, atveju, nes pagal teritorialumo principą Komisija ir konkurenciją prižiūrinčios trečiųjų valstybių valdžios institucijos, įgyvendindamos savo kompetenciją skiriant baudas įmonėms, pažeidusioms Europos ekonominės erdvės ir trečiųjų valstybių konkurencijos normas, nekonkuruoja tarpusavyje.

(žr. 290–292 punktus)

11. Nors labai svarbu, kad įmonė imtųsi priemonių, siekdama užkirsti kelią naujiems savo darbuotojų Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimams, tačiau tai nekeičia konstatuoto pažeidimo fakto. Todėl Komisija neprivalo tokių veiksmų vertinti kaip lengvinančios aplinkybės, ypač kai nagrinėjamas pažeidimas yra akivaizdus EB 81 straipsnio 1 dalies nesilaikymas.

Be to, nors Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairės numato, jog Komisija gali pripažinti sunkinančias aplinkybes įmonės, kuri pakartotinai padarė vieną ar keletą to paties tipo pažeidimų, atžvilgiu, tai nereiškia, kad, atitinkamai įmonei padarius nagrinėjamą pažeidimą pirmą kartą, tai turi būti pripažinta lengvinančia aplinkybe.

(žr. 299–300 punktus)

12. Tam, kad įmonei galėtų būti žymiai sumažinta bauda pagal pranešimo dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo kartelių bylose C skyrių, šio pranešimo B skyriuje, kuris daro nuorodą į C skyrių, yra reikalaujama, kad ši įmonė būtų pirmoji, pateikusi pakankamų įrodymų, kurie leidžia įrodyti kartelio egzistavimą. Pranešimas nenumato, kad tam, kad ši sąlyga būtų įvykdyta, įmonė, kuri praneša Komisijai apie slaptą kartelį, turi pateikti pastarajai pakankamų įrodymų, kurie leistų parengti pranešimą apie kaltinimus arba juo labiau priimti sprendimą, kuriame konstatuojamas pažeidimas.

(žr. 319–321 punktus)

13. Siekiant nepažeisti vienodo požiūrio principą, Pranešimas dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais turi būti taikomas taip, kad sumažindama baudas Komisija turi vienodai vertinti įmones, kurios jai tuo pačiu procedūros etapu ir identiškomis sąlygomis pateikia panašią informaciją apie faktines aplinkybes, kuriomis jos yra kaltinamos. Vien tai, jog viena iš šių įmonių pripažino faktines aplinkybes, kuriomis ji yra kaltinama, atsakydama pirmoji į Komisijos jai pateiktus klausimus tame pačiame procedūros etape, negali būti objektyvi jos skirtingo vertinimo priežastis.

Vis dėlto tai taikytina tik bendradarbiaujant įmonėms, kurios nepatenka į pranešimo dėl bendradarbiavimo B ir C skyrių taikymo sritį.

Iš tikrųjų, priešingai nei minėti skyriai, D skyrius nenumato skirtingo įmonių vertinimo atsižvelgiant į jų bendradarbiavimo su Komisija eiliškumą.

(žr. 338–339, 341 punktus)

14. Pranešime apie kaltinimus reikia pakankamai aiškiai, nors ir glaustai, nurodyti visus kaltinimus, kad suinteresuotieji asmenys žinotų, kuo juos kaltina Komisija. Tik šiomis sąlygomis pranešimas apie kaltinimus gali atlikti Bendrijos reglamentuose nustatytą savo funkciją, t. y. pateikti įmonėms ir įmonių susivienijimams visą reikalingą informaciją, kad jos galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą prieš Komisijai priimant galutinį sprendimą.

Komisija laikosi savo pareigos paisyti įmonių teisės būti išklausytoms, jei ji savo pranešime apie kaltinimus aiškiai nurodo, kad spręs klausimą, ar atitinkamoms įmonėms turi būti skirtos baudos, ir nurodo baudos skyrimui galinčias daryti įtaką pagrindines faktines ir teisines aplinkybes, pavyzdžiui, įtariamo pažeidimo sunkumą ir trukmę bei tai, ar pažeidimas buvo padarytas „tyčia, ar dėl neatsargumo“. Tai padariusi, ji joms suteikia būtinus pagrindus gynybai ne tik dėl paties pažeidimo konstatavimo, bet ir dėl baudos skyrimo.

Iš to darytina išvada, kad, nustatant baudų dydį, atitinkamų įmonių teises į gynybą Komisijoje užtikrina galimybė pateikti pastabas dėl pažeidimo trukmės, sunkumo ir antikonkurencinio pažeidimo pobūdžio numatomumo.

(žr. 359, 361–362 punktus)

15. Jeigu įmonės nurodytų pagrindų dėl Komisijos sprendimo jai paskirti baudą už Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą neteisėtumo nagrinėjimas neatskleidžia neteisėtumo, Pirmosios instancijos teismas neturi sumažinti minėtos baudos, naudodamasis savo neribota kompetencija.

(žr. 382 punktą)