Keywords
Summary

Keywords

1. Valstybių teikiama pagalba – Bendroji Komisijos patvirtinta pagalbos sistema – Individuali pagalba, apie kurią buvo pranešta kaip apie patvirtintą – Komisijos tyrimas – Įvertinimas pirmiausia patvirtinančio sprendimo ir papildomai Sutarties atžvilgiu – Griežtai ir aiškiai laikantis patvirtinančio sprendimo sąlygų suteikta pagalba – Pagalba, patenkanti į esamos pagalbos sistemą

(EB 87 ir 88 str.)

2. EAPB – Pagalba juodajai metalurgijai – Ketinimai suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Bendrojo sprendimo Nr. 2496/96 6 straipsnio 6 dalyje formalios tyrimo procedūros pradžios termino nustatymas – Apimtis

(Bendrojo sprendimo Nr. 2496/96 6 str. 6 dalis)

3. Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Suinteresuotųjų asmenų teisė pateikti savo pastabas – Vykstant procedūrai įsigalioję taikytinų Bendrijos rekomendacijų pakeitimai – Komisijos pareigos įgyvendinant naujus principus

(EB 88 str. 2 dalis)

4. Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Teisėtų lūkesčių apsaugos principo paisymas – Komisijos pareiga savo galutiniame sprendime neviršyti sprendime dėl formalios tyrimo procedūros pradžios esančios informacijos sąlygotų ribų

5. Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Pagalbos teikėjui ir jos potencialiam gavėjui priklausanti įrodinėjimo našta

(EB 88 str. 2 dalis)

6. Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Ketinimas suteikti pagalbą investicijoms į juodosios metalurgijos įmonę, gaminančią į EAPB sutarties taikymo sritį patenkančius ir kitus į ją nepatenkančius gaminius – Ketinimas suteikti pagalbą, apie kurią buvo pranešta dviem vienas po kito atsiųstais pranešimais, iš kurių viename remiamasi EAPB sutartimi, o kitame EB sutartimi – Teisinio pagrindo paieška Komisijos sprendimui pagrįsti – Priimtinumas gero administravimo principo atžvilgiu

7. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Aplinkos apsauga – Komisijos diskrecija – Galimybė priimti rekomendacijas – Privalomasis pobūdis – Teisminė kontrolė

(EB 6 ir 87 str.)

8. Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Naujos Bendrijos rekomendacijos – Taikymas nedelsiant – Taikymas ketinimams suteikti pagalbą, apie kuriuos buvo pranešta iki jų paskelbimo ir dar tyrimo etapu

9. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nuostatos – Aplinkos apsauga – Bendrijos rekomendacijos – Investicijos tinkamumas būti aplinkos apsaugos pagalbos priemone – Kriterijus – Tikslas – Aplinkosauginis rezultatas

Summary

1. Kai Komisija susiduria su individualia pagalba, kuri tariamai buvo suteikta taikant iš anksto patvirtintą sistemą, ji jos negali iš karto tirti pagal EB sutartį. Prieš pradėdama bet kokią procedūrą, ji privalo patikrinti, ar pagalba patenka į bendrąją sistemą, ir ar atitinka ją patvirtinančiame sprendime numatytas sąlygas. Jei Komisija taip nesielgtų, ji galėtų kiekvienos individualios pagalbos tyrimo atveju pakeisti pagalbos sistemą patvirtinantį savo sprendimą, kurį priimant jau buvo preziumuojama, kad buvo atliktas vertinimas pagal EB 87 straipsnį, o tai sukeltų pavojų teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principams. Todėl griežtai ir aiškiai laikantis bendrąją patvirtintą sistemą patvirtinančio sprendimo sąlygų suteikta pagalba yra laikoma esama pagalba, apie kurią neturi būti pranešama Komisijai bei kuri neturi būti tiriama pagal EB 87 straipsnį.

(žr. 51 punktą)

2. Bendrojo sprendimo Nr. 2496/96/EAPB, nustatančio Bendrijos taisykles dėl valstybės pagalbos juodosios metalurgijos pramonei, 6 straipsnio 6 dalyje kalbama apie dviejų mėnesių terminą, kuriam pasibaigus, jei nebuvo pradėta formali tyrimo procedūra, ketintos suteikti pagalbos priemonės gali būti įgyvendinamos, jei valstybė narė iš anksto informavo Komisiją apie savo ketinimą. Ši nuostata Komisijai nenumato naikinamojo termino, tačiau, vadovaujantis gero administravimo principu, Komisija skatinama veikti greitai, be to, ji leidžia suinteresuotajai valstybei narei pasibaigus dviejų mėnesių terminui įgyvendinti pagalbos priemones su sąlyga, kad valstybė narė iš anksto apie tai informavo Komisiją.

(žr. 62 punktą)

3. Jei siekdama įvertinti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka Komisija taiko Bendrijos rekomendacijas, pakeitusias rekomendacijas galiojusias tuo metu, kai suinteresuotieji asmenys EB 88 straipsnio 2 dalies prasme pateikė savo pastabas, siekdama pagrįsti savo sprendimą naujais principais ji privalo kreiptis į suinteresuotuosius asmenis, prašydama pateikti pastabas šiuo klausimu, jei nenori pažeisti jų procesinių teisių.

(žr. 75 punktą)

4. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuriuo ieškovė remiasi byloje, reiškia, kad Komisija valstybės pagalbos tyrimo procedūroje atsižvelgia į teisėtus lūkesčius, kuriuos galėjo sukelti sprendime dėl formalios tyrimo procedūros pradžios esanti informacija, ir negrindžia galutinio sprendimo elementais, kuriuos suinteresuotosios šalys, atsižvelgdamos į šią informaciją, negalėjo manyti privalančios pateikti.

(žr. 88 punktą)

5. Jei Komisija nusprendžia pradėti formalią tyrimo procedūrą, ji turi aiškiai suformuluoti abejones dėl pagalbos suderinamumo; kad valstybei narei ir suinteresuotiesiems asmenims būtų lengviau į jas atsakyti, valstybė narė ir potencialus naudos gavėjas privalo pateikti visus savo argumentus, įrodančius, kad ketinama suteikti pagalba atitinka Sutartyje numatytas išimtis, nes formalios tyrimo procedūros tikslas būtent ir yra Komisijai pateikti visą bylos medžiagą.

(žr. 93–94 punktus)

6. Tuo atveju, kai pagalbą ketinama suteikti juodosios metalurgijos įmonei, gaminančiai su EAPB sutartimi susijusius gaminius ir su šia sutartimi nesusijusius gaminius bei neatliekančiai šioms dviem veikloms atskirų atskaitomybių, dėl to, kad ieškojo teisinio pagrindo sprendimui pagrįsti, Komisija neturėtų būti kaltinama tariamomis proceso klaidomis, esančiomis gero administravimo principo pažeidimu, nes investicijos ryšys su EAPB ar EB sutartimis nebuvo iš pat pradžių aiškus, ir todėl Komisija gavo du pranešimus apie tą patį ketinimą suteikti pagalbą, remiantis kiekviena iš šių sutarčių atskirai; be to, ji privalėjo patikrinti, ar pagalba negali būti naudojama kitoms, nei bus suteikta, veikloms.

(žr. 99–101 punktus)

7. Aplinkosaugos tikslais ketinamos suteikti pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka vertinamas atsižvelgiant į EB 6 straipsnio nuostatas kartu su 87 straipsnio nuostatomis ir vadovaujantis rekomendacijomis, kurias Komisija iš anksto priėmė dėl tokio tyrimo. Komisijai iš tiesų privalu atsižvelgti į valstybės pagalbos kontrolės srityje priimtas rekomendacijas ar pranešimus, jeigu jie nenukrypsta nuo Sutarties normų ir jeigu su jais sutinka valstybės narės. Todėl suinteresuotieji asmenys gali pagrįstai jais remtis, o teismas tikrina, ar priimdama ginčijamą sprendimą Komisija nepažeidė savo pačios nustatytų taisyklių.

(žr. 134 punktą)

8. Jei iš naujųjų Bendrijos rekomendacijų dėl valstybės pagalbos matyti, kad jos įsigaliojo paskelbimo dieną, o Komisija privalėjo jų nuostatas taikyti visiems, net ir atsiųstiems iki paskelbimo dienos, pranešimams dėl ketinamos suteikti pagalbos, Komisija privalo jas taikyti priimdama sprendimą dėl ketinimo suteikti pagalbą, dėl kurios dar tebevyksta formali tyrimo procedūra. Tokio šių aktų taikymo nedelsiant paaiškinimas slypi EB 254 straipsnio 2 dalies nuostatuose dėl Tarybos ir Komisijos reglamentų ir direktyvų įsigaliojimo, be to, taip paisoma teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris, kaip ir teisinio saugumo principas, yra susijęs ne su laikinomis situacijomis, kai, pavyzdžiui, valstybė narė praneša Komisijai apie ketinamą suteikti naują pagalbą ir laukia jos tyrimo rezultatų, o su situacijomis, susidariusiomis prieš įsigaliojant naujoms nuostatoms.

(žr. 137–139 punktus)

9. Pasinaudojimas Bendrijos nuostatomis dėl valstybės pagalbos aplinkosaugai priklauso nuo investicijos, kuriai prašoma pagalbos priemonės, tikslo. 2001 metų rekomendacijos, šiuo aspektu tapačios 1994 metų rekomendacijoms, mini investicijas, skirtas taršos ir aplinkosauginių pažeidimų sumažinimui arba panaikinimui ar gamybos metodų pritaikymui, ir nurodo, kad pagalba gali padengti tik papildomas investicines išlaidas, susijusias su aplinkosauga. Tai, kad pagalba aplinkosaugai gali būti taikoma investicijai, kuri tenkina, be kita ko, ir ekonominius tikslus, nereiškia, kad tokie tikslai patys savaime yra pakankami pateisinti pasirinktos formos investiciją.

Iš 2001 metų rekomendacijų, šiuo aspektu tapačių 1994 metų rekomendacijoms, struktūros išplaukia, kad nėra remtina jokia investicija, kuria įrenginiai suderinami su privalomomis ar neprivalomomis Bendrijos ar nacionalinės teisės normomis, kuria viršijamos tokios normos ar kuri atliekama nesant jokių normų, o remtinos tik investicijos, kuriomis siekiama aplinkosauginio rezultato. Todėl teiginys, kad investicija pagerina aplinkosaugą darbuotojų sveikatos ir saugos atžvilgiu, nėra reikšmingas. Aišku, įmanoma, kad projektas vienu metu turėtų du tikslus: pagerinti ekonominį našumą bei aplinkosauginį tikslą, tačiau šio antrojo tikslo buvimas negali būti kildinamas iš to, kad naujojo įrenginio neigiamas poveikis aplinkosaugai yra mažesnis nei senojo, o tai gali būti technologijos pakeitimo ekonominis tikslas ar panaudoto inventoriaus atnaujinimo šalutinis padarinys. Tam, kad panašiu atveju būtų galima pripažinti iš dalies aplinkosauginį paremtos investicijos tikslą, būtina įrodyti, kad toks pats ekonominis rezultatas būtų pasiektas pigesniu, tačiau labiau aplinkai kenkiančiu įrenginiu.

Todėl svarbu ne tai, ar investicija pagerina aplinkosaugą, arba ar ji viršija galiojančias aplinkosaugines normas, o visų pirma tai, ar ji buvo atlikta siekiant tokio pagerinimo.

(žr. 147–152 punktus)